Nors kovo 8-oji jau senokai praėjo, bet tik dabar įklesiu nuotraukėlę. Visad sakiau, kad man pavasaris man ateina tada, kai gaunu narcizų (ne taip dažnai jų gaunu, dažniau perkuosi pati...). Bet šiemet kažkaip jau labai žiauriai užsimaniau hiacintų. Ir moters dienos proga nusipirkau porą vazonėlių su žiedelius sukrovusiais svogūnėliais (tipo mano sunukai po dieną padovanojo :)). Vis pamastau, kad kada nors artimu metu turėsiu, kur juos į žemę "įkišti". Ir visad lieka realybė - nuvežu mamai, kad pasodintų kieme.
Mano pavasarinė kompozicija ir naujosios užuolaidos. Nes kalėdiniai motyvai kažkaip jau nebetiko, o tų senųjų keistos žalsvos spalvos atgal kabinti nebenorėjau - taigi pirkau medžiagą ir siuvau. Nėra jos tobulos, bet rezultatu esu patenkinta. Liko dabar likusias su siuvimu namams susijusias idėjas įgyvendinti.
Hiacintai deja dar nepražydę (žydėjimo grožį įkelsiu vėliau), o jiems kompaniją palaiko dovanotoji sanpaulija ir varlytė, gauta mano senajame nuostabiajame darbe (ech, kad pavyktų kitą tokios atmosferos ir nekokurencingumo, o bendravimo pilnatvės kupną darbą rasti...) antrais darbo metais už nominaciją "Varlė keliauninkė". Geri prisiminimai....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą