Mano mažoji saulytė tokia prie tinginukų, nes nesivartė, nešliaužė, bet iškart sėdosi ir tvirtai sėdi jau senokai. Prieš mėnesį ar daugiau pradėjo stotis už rankučių prilaikomas. Greit atėjo tas laikas, kai įsikibęs į ką nors (pvz. kėdę) atsistoja ir laikydamasis stovi. Bet va ropoti tai tingėjo. O šiandien jau antra diena pagavo vaikiukas kampą, kad gali ropoti. Šiandien broliukas serga, tai visos grindys vien mažojo... Atrado vaikiukas, kad gali iš kambario į virtuvę nuroplioti, dabar sėdi koridoriuje. Aš jį atsinešu į kambarį - jis vėl į koridorių... Sakau: "Joneli, pareik...", o jis tik sėdi ir šypsosi ta savąja keturdante nuostabiąja šypsena. Juk taip įdomu būti ten, kur nebuvai ;) Ir dar pačiam ten nukeliauti... Prasideda dulkių rinkimo laikas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą