2011 m. rugsėjo 30 d., penktadienis

Mašinyčių batukai

             Praeitą vasarą parėmėm "Maximą" ir nupirkom vyresnėliui Clogs'us. Jie patogūs tuo, kad vaikas be vargo gali juos pats apsiauti. Tik va iš to didelio "be vargo" gavosi taip, kad pavasario pabaigoje - vasaros pradžioje tų batukų užkulniukai dėl labai sąžiningo avimosi ėmė ir nutrūko. O tie gi batukai tokie sunkiai nudėvimi ir super avalynė per lietų ar po balas bėgioti. Gaila pasirodė išmesti dėl nutrūkusio dirželio.
             Išsitraukiau siuvimo mašiną, griebiau pasitaikiusią medžiagėlę ir gumytės gabaliuką - ir pasiuvau raudonus (!) dirželius geltoniems batukams. Keistai atrodo :) Tuo metu mano vaikas kaip tik kreizėjo gavęs lipdukų su įvairiomis mašinytėmis. Jie tokie truputėlį iškilūs - ir man kilo mintis, kad galėčiau pabandyti pritaikyti juos prie clogsiukų. Juk jei jau crazy, tai tegu būna crazy. Išrinkau dvi raudonas mašinėles, priklijavau jas prie kaspinėlių ir pririšau per skylutes. Na kad ateityje galima būtų pakeisti jų vietą ant batukų.


            Rezultatas man patiko. Tik va - atsibudo mažasis ir .... mašinėlės buvo labai gražiai nukrapštytos nuo batukų :( o didysis jau buvo matęs, kad mašinėlės BUVO ant batukų ir pradėjo reikalauti atgal jas pridėti. Teko tada paimti super klijus ir tuos lipdukus tiesiai prie batukų priklijuoti.
              Žinot, gal ir atrodo ne kaip firminių crocsų papuošimai, bet mano vaikiui šie mašinyčių batukai buvo patys patys visą vasarą. Net maudynes jūroje atlaikė (su vienu paklijavimu iš naujo). Ir dabar - jei tik reikia pačiam autis, tai ieško mašinyčių batukų. Turbūt ne tokia jau ir prasta idėja buvo ;)

Mano saulytės

                    Nors dabar jau šiltas spalvotas rudenėlis, bet tik dabar prisėdau sudėlioti nuostabių pavasarinių atostogų momentų, kad galėčiau parodyti. Nežinau, kaip kiti vaikai, bet maniškiai tai abu labai mėgo ir mėgsta skabyti saulutes:


Na o didelė broliukų tarpusavio meilė išreiškiama ir sėdėjimu šalia, ir supanašėjimu, ir bučkiu į kaktytę :)


             O prie visų mokslų, kaip čia reikia pradėti normaliai vaikščioti, kartais prisdeda dar ir mokymasis važiuoti keturračiu, jo techninė priežiūra :)

         Tai tokie mūsų pavasariniai išnešioti iki rudens įspūdžiai...



Nertas pledas

             Jau seniai (turbūt nuo mokyklos laikų) svajoju apie nertą pledą ant lovos iš atskirų dalių. Iš vadinamų paprastųjų močiutės kvadratėlių, rozečių ar kitokių dalių. Per mano svajojimo metus mano mamytė mano svajonę išpildė.  Tik žinoma mano noro nė kiek tai neapmalšino ;) Vis dar noriu pati nunerti. Vis vartau ir žiūrinėju, bet niekaip neišnešioju iki darymo stadijos...
             O mamos nertas pledas susideda iš kvadratėlių su gėlytėmis. Gal dar trūksta pamušalo, bet jo vėlgi ilgai gali tekti laukti - todėl rodau dabar :)
                Siūnant bandėm dėlioti raštą, kad būtų išcentirškai einančios spalvos, bet kadangi kiekvienas kvadratėlis turi įstrižą motyvą, .t.y. susideda iš dviejų tamsių ir dviejų šviesių lvadratėlių, tai tas išscentriškumas nelabai matosi.

Nosiagraužis

         Prieš kokį pusmetį jonelis labai mėgo "pagraužti" suaugusiųjų nosis, o ypatingai tėtuko :)

2011 m. rugsėjo 22 d., ketvirtadienis

Gal ne per anksti?..

            Alderberryhill bloge radau Haloween'o medžio (net nežinojau, kad tokius daro) aprašymą. Padaryti jį labai paprasta ir pamačius jį, man kažkodėl kilo mintis, kad tai puikus projektas daryti su vaikiukais. Taip pat tai sprendimas tiems, kurie negali ar nenori pirkti gyvos eglutės Kalėdoms. Gali pasidaryti kokio nori dydžio ir po to papuošti ;)
          Gaminant tokį medelį kartu su dvimetinukais ar panašaus amžiaus vaikiukais, galima susikurti nuostabių ilgalaikių prisiminimų. Tai būtų veikla su vaikais kartu, visos šeimos ir viena iš Kalėdų  laukimo dalių. Pripažinkime, kad nuostabiausi prisiminimai yra tie, kur dalyvauja visa šeima.
          Nuostabių, žalių ir kiekvienais metais vis kitokių Kalėdų medelių ;)

2011 m. rugsėjo 14 d., trečiadienis

Mano išmedituotoji Begalybės suknelė

         Nuo pat begalybės suknelės (Infinity dress) užmatymo interneto platybėse, nebegalėjau jos išmesti iš galvos. Kur tik ėjau - apie ją mąsčiau. Užkabino ne tik, kad ji turi begalybę nešiojimo variantų (kas yra nuostabu), bet ir tai, kad ji pasiuvama neypatingai sudėtingai. Esu radusi keletoje vietų aprašymus, kaip ją pasisiūti. Originalas kainuoja labai daug. Ir kas keista originalių kainos irgi tarpusavyje turi labai didelį diapazoną. Bet kodėl pirkti, jei gali pasidaryti pati???
         Dar vienas dalykas - visad galvojau, kad trikotažui siūti reikia overloko (o jis kaip tyčia yra tik pas mamą...). Tik vėliau sužinojau, kad viena draugė siuva trikotažinę medžiagą su paprasta siuvimo mašina. Pati dar to neišbandžiau - negaliu tuo klausimu nieko pasakyti.

Nerta gėlytė į plaukus

            Paaugus plaukams juos vis reikia susirišti, nes trukdo. Kam surišti atrodytų stilingiau - prie gumuko prisiuvau nertą iš mocherinių siūlų roželę. Sunaudojau likučius siūlų nuo margojo garbaniaus.


           O nėrimo pradžioje darbas vyko taip :) Juodame fone ir spalvos atrodo visiškai kitokios...


             Bet, deja, turiu pasakyti, kad kasdieniniam tampymui šitie siūlai nelabai tinkami. Nes gėlytė pritaikyta nešioti plaukuose prieš porą mėnesių, o šiandien ji jau nebelabai prekinės išvaizdos :(

Atsirado skylutė ...

            Mano mėgiamame lininiame maišelyje atsirado skylutė. Nesinorėjo išmesti mėgiamo daikto vien dėl tos nemalonios kylutės. tad ėmiau  lino gabalėlį, prisiuvinėjau kvadratuką, o ant jo "patupdžiau" astriuką :) Štai ir beveik naujas maišiukas su dizaino potėpiu.

2011 m. rugsėjo 10 d., šeštadienis

Kelnytės mano saulytėms ir šventinės varlytės

                    Turbūt būčiau dar ilgiau ruošusis parašyti apie kelnytes, kurias pasiuvau dar pavasarį savo saulytėms, jei ne Justinos komentaras ;) Taigi šiemet mūsų gyvenime buvo numatomos trejos vestuvės. Man visad labai gražu, kai tos pačios šeimos vaikučiai aprengti vienodai (tai supratau šiemet :)).  Ir dėl trijų anksčiau minėtų priežasčių pasistengiau pasiūti savo mažiesiems džentelmenams vienodas kelnytes.

2011 m. rugsėjo 6 d., antradienis

"Diplominės" dovanos įpakavimas (dviasmeninis)

           Mano jau paskelbtas "diplominis" turėjo būti padovanotas. O kaip gi dovana be įpakavimo? Kas seka mano tinklaraštį, žino, kad aš paskutiniu metu "užkibau" už profilių, ypač pieštų ant tekstilės (nes nusipirkau tekstilinių dažų :) )            
           Juoduoju siuvinėjimu siuvinėtą šachmatų lentą planavau padovanoti vyro broliui ir būsimajai jentei. Iš turimų nuotraukų išrinkau jųdviejų nuotraukėlę, kur labai gražiai matosi jųjų profiliai ir jiedu apsikabinę.

              Atsispausdinau nuotraukėlę, pasinaudojau žirklutėmis - ir turiu šabloną piešimui :) Du balandėliai, kurių profiliai sueina į širdelės formą :) Ant natūralaus šviesaus lino tekstiliniais dažais išpiešiau gautus profilius ir pagal įrėmintą siuvinėtą šachmatų lentą pasiuvau krepšį. Juk jei lenta nekabės ant sienos - turės turėti savo užvalkalą, o ir neštis būtų patogu.
               

                 O šitoje nuotraukoje įamžintas įteikimo momentas. Žaidimas dviems, maišelyje su asmenine širdele "kai du tampa viena".
                 Labai smagi buvo reakcija: "Pala pala, bet gi čia D****** su S*****" Jaunikio pirma mintis buvo, kad Šeimos centro logotipas išpieštas. 

 
                 Linking to the party