2011 m. vasario 28 d., pirmadienis

Vaivorykštinis megztukas

          Vaivorykštinis korėtasis sūnelio megztukas.Megztas nuo viršaus, formuojant reglano rankoves, su placia apykakle, pereinančia į kapišoną. Naudoti 100 proc. vilnoniai verpalai (100g/350m), "Teksrena".

Sėmenų sausainiai

          Iš geros draugės Vitalijos gavau sėmenų sausainių receptuką. Užkabino tai, kad galima eksperimentuoti su šiuo receptu ir vis tiek gaunasi geras rezultatas.  Nes man dažniausiai nesigauna pagal receptus - nesu puiki šeimininkė :(  Kiekvienąkart kepdama ką nors orkaitėje pagalvoju, ar neišsikepus man ir šių sausainiukų tuo pačiu kaitinimu ;) Jie man super tinka prie kokios trintos moliūgo sriubos. Niam niam. Ir plius sveika ;)
           Plačiau apie linus ir jų panaudojimą galite paskaityti čia


Sėmenų sausainiai

      125 ml (0,5 puod.) sėmenų
      375 ml |(1,5 puod.) miltų
      2 ml (0,5 a.š.) kepimo miltelių
      2 ml (0,5 a.š.) druskos
      20 ml (4 a. š.) minkšto margarino ar sviesto
      125 ml (0,5 puod.) lieso ar 1%pieno
Suminkyti, iškočioti plonu sluoksniu ir supjaustyti norima forma.
Kepti apie 20 min.

Pastabos:
1. Sėmenų nebūtinai tiek daug dėti, galima ir kitokių grūdelių (kanapių, sezamų ar kokių kitokių)
2. Kepimo miltelių nebūtinai
3. Vietoj sviesto galima dėti aliejų (aš pyliau alyvuogių aliejų). Gal gaunasi kietesni, bet man tiko. Bandziau pasikutinisyk kepti su taukais - puikiai pavyko. Vadinasi bet koks riebaliukas tinka Jei kepsite su aliejumi gausis kaip kietoki duoniukai, o jei su sviestu - daugiau kaip sausainiukai ;)
4. Vietoj pieno pyliau vandenį.
5. Kepiau 180-200 laipsnių orkaitėje (maniškė tokia tarybinė, tai tikslios temp negaliu pasakyti) – 20 min buvo per daug, nes dalis sudegė.

Dryžuotasis megztukas

          Vilnonis megztukas dvimetinukui. Užsagstomas, reglano rankovytėmis, megztas nuo viršaus (siūlės tik rankovytėse) megztukas. Reglano takelį papuošiau pyne - man taip gražiau ;) Taip p pat pyne pažymėjau šoniukus: šoninių siūlių nėra, bet ties jomis išmezgiau pynes kaip reglano takeliuose.
          Jei kas domisi tokiu mezgimu ir norėtų pačios nusimegzti - siūlau nusipirkti puikią knygą su detaliu aprašymu: M.Maksimova Mezgimo abėcėlė ("Mintis 1984). Kadangi išleista seniai, tai turbūt tektų ieškoti padėvėtų knygų parduotuvėse.


Margosios dvispalvės kojinės

      Margosios dvispalvės (vadinamojo skandinaviško mezgimo) kojinės. Megztos 5 virbaliukais, dėl rašto savybių dvigubo storumo ir su meile sudėliotais raščiukais.
      Vakar padovanotos naujai rastos pussesserės sūneliui Viliukui :)



2011 m. vasario 26 d., šeštadienis

Neieškok kitur, kai gali turėti ir čia.

          Po tėtuko mirties pradėjau ieškoti giminaičių, su kuriais buvo nutrūkę ryšiai. Plati giminė, tai ir tų ryšių nemažai. Tokiu būdu radau iš naujo savo sūnėną... Jo facebook'o įrašuose radau šią mintį:  Neieškok kitur, kai gali turėti ir čia.  Labai tiksliai pasakyta. Aš jai labai pritariu ir nuolat žavėjausi ir žaviuosi žmonėmis, kurie niekur nesiblaškydami kuria savo gyvenimus ten, kur yra. Ir dar daugiau yra patenkinti tuo, ką turi šiuo metu. O ne gyvena kažkada ateityje turėsimu gėriu, tuo pačiu šiuo metu kentėdami, kad dar to neturi.
Foto: H.Pranckevičius

Dvispalvės pirštinės

           O čia dar vienas mano kūrinys mažoms rankelėms. Megztos iš "Tifftiko" siūlų (net nežinau, kokia tiksli tų siūlų sudėtis, bet man orodos ten vilnos tik kokie 15 proc., visa kita sintetika. Nes siūlas pačiupinėjus toks sintetinis atrodo), todėl nėra labai šiltos. Labiau gal pritaikytos nešioti pavasarį nei žiemą.
           Privalumai: ilga atnarėlė, dvigubas pirštinėlės "kūnas" (dėl dvispalvio tankaus rašto gaunasi dvigubo siūl storumo mezginys).
           Paprastai mezgant dviejų spalvų siūlais rankoje laikomas tik vienas siūlas (akies mezgimo metu), bet aš iš didelės tinginystės (kad nereiktų ties kiekviena akimi imti vis kito siūlo) laikiau ant kairės rankos iškart abu siūlus. Ir šis patobulinimas sutrumpino mezgimo laiką ir man patiko. Nuo to laiko, kai tik raštas keičiasi vienodom atkarpėlėm, stengiuosi laikyti abu siūliukus vienu metu. Nes iš abiejų siūlų raštui esat vienodo pasikartojimo, ir siūlai eina vienodu atstumu. Na čia painokai surašiau, bet nepabandžius turbūt sunku suprasti ;)


Pirštinės veltos

           Vaikiškos pirštinės, megztos iš "Rasakilos" parduotuvėje pirktų merino vilnos siūlų. Kadangi tas knatas yra dvigubas, tai aš atskyriau juos ir mezgiau pirštinėles iš vieno siūliuko, kad neūtų per storos. Mezgiau didesnes, o po to karštame vandenyje vėliau. tada jos išeina neperšlampamos, kiek vilna sulaiko. Tik jos nėra tokios pirštinėlės, kurias užmovus vaikas gali sėdėti rogutėse nieko neveikdamas, nes nejudant rankelės šąla. Jei vaikiukas eina, bėgioja, po sniegą voliojasi, jį čiupinėja - tokios pirštinėlės kaip tik.
          Šitos nėra taip daug suveltos. Sūnelis turi kitas, kurias mama numezgė dydžio kaip mano rankai (M dydžio) ir tada suvėlėm iki trimečio rankelės - su jomis beveik į vandenį gali įkišti rankas ir rankelės liks sausos ;)
          Nuotraukoje matosi atnarėlės papildomas ilginimas. Kai numezgiau pirštinėles, pamačiau ,kad atnarėlės šiek tiek per trumpos. tada surinkau uždėjimo akis ir 5 virbalais mezgiau į kitą pusę iki norimo ilgio. Galima buvo padaryti, kad to sujungimo nesimatytų, bet su baigtais siūlais tai būtų paprasčiau (o čia buvo knatas, kurio ardymu nenorėjau užsiimti). Aš to nedariau, todėl mezgėjos gali pastebėti šį išsisukimo būdą ;)

Blauzdinės vaikučiui

          Taigi tęsiu mezginių, kurie labai praverčia nešiojant vaikelius vaikjuostėje, epopėją ;) Šįkart vilnonės blauzdinės mažajam keleiviui, nes nešiojant vaikjuostėje paprastai kelnytės pasislenka aukščiau (nes vaikutis būna sėdimoje pozicijoje), o standartinės kojinytės nepridengia plikos kojytės (vasaros metu) arba lieka kojytės tik su vienu pėdkelnyčių sluoksniu (pavasarį). Sprendimo būdai yra keli: arba ilgesnės atnarėlės kojinytės, arba blauzdinukės. Blauzdinės gali būti mezgamos iš įvairių siūlų ir įvairiais būdais. Šįkart pavyzdys šiek tiek raštuotų 5 virbalais megztų vilnonių blauzdinių.



2011 m. vasario 24 d., ketvirtadienis

Mūsų vaikai eina ten....

           Mūsų vaikai eina ten, kur mes niekada nepateksime...

           Kažkada išgirdau šią mintį, net negaliu pasakyti, kas jos autorius ar kokiame kontekste ji nuskambėjo. Bet ji jau kokius pora metų skamba mano galvoje, ypač kai žiūriu į savo dvi saulytes, kai galvoju apie turtelius. O dabar ir apie tėtį galvojant jau mano atžvilgiu ši mintis pildosi... Liūdna, bet toks gyvenimas... Todėl dar didesnė atsakomybė gula ant mūsų, kaip tėvelių, pečių, kad paruoštume savo mažuosius situacijoms ir įvykiams, kai mūsų nebebus šalia, ir kaip tai padaryti, jei net nežinome, kas jų laukia. Ir kad mes ten patekti negalime.
           Galime tik būti su jais kiekvieną dieną, mokytis, džiaugtis jais. Kad vėliau nei mums, nei jiems netektų gailėtis praleistų akimirkų, galimybių ir neišsakytų žodžių, minčių ar neišpasakotų skaudulių, džiaugsmų. Būkime su artimaisiais. Jei ne gyvai, tai bent paskambinkime... dažniau....
Kompozicija: Vilanda Pranckevičienė, Fotografas: Herikas Pranckevičius

Žydrosios riešinės

           Dar viena riešinių pora. Šįkart žydros vilnos su raudonais karoliukais.



Kojinės su raštelių juostelėmis

           Vilnonės kojinės su juostelių rašteliu. Mielai nešiojamos ;)

2011 m. vasario 23 d., trečiadienis

Mamos karoliukinis

          O čia antrasis grožis :)

Mamytės karoliukinis bandymas

          Prie visokių technikų bandymų mano mamytė ėjo į apmokymus ir bandė iš karoliukų padaryti sages. Įvertinkite, kaip pavyko ;)


Anytos kojinės su obuoliukais

          Nufotografavau anytos kojines su obuoliukais. Per metus žinoma jos buvo šiek tiek suskalbtos :( Bet obuoliukai išliko :)


Žydrieji "vyniotinių" karoliai

           Žydrieji skanieji "vyniotinių" karoliai. Ypatingi tuo, kad tie karoliukai tarp vyniotinių gaminti iš modelino ir dažyti akriliniais dažais. Nes norėjau didesnių karoliukų, o tokių neradau....

Sauskelnės mano mažajam

          Iki šiol mano mažasis nešiojo vilnones prilaikančias kelnytes, kurias buvau numezgusi savo vyresnėliui. Sūnukas didesnis ir jam jau kaip ir mažokos tos kelnytės pasirodė. O kadangi vedžiau vilnonių kelnyčių mezgimo dirbtuvėles  , tai tuo pačiu nusprendžiau išbandyti dar nemeztą kelnyčių modelį.  Tik žinoma su savo pakoregavimais: megstu ilgesnes kelnytes ir su ilgesnėmis klešnytėmis. Ir mano "mažiui: kelnytės vos ne mažos išėjo :D
          Modeliukas aprašytas merino vilnos siūlų pakuotėje esančioje knygelėje (pirkta "Rasakilos" parduotuvėje). Tik žinoma suomiškai ;)

          Su dviem žiogais pavyko numegzti per savaitę šias kelnytes. Megzta ripsu, naudojant trumpąsias eiles. Viskas atlikta be siuvimo adata, naudojant tik virbalus, ir be siūlės per klyniuką. Vis norisi kažką sudėtingiau pabandyti, mokintis - tai ir prisigalvoju visko ;)

Rudoji PUPU sesė

           Mūsų Pupu turi sesę. Tai rudoji princesė su išskirtinai rankų darbo nėriniuota linine suknele ir "drakono" šukuosena.  

Rudos melanžinės gėlės

Dar pora darbelių iš gėlių serijos. Tokios žiemiškos "pavalgiusios" nertos gėlikės ;)

200g siūlų...

         Gavusi už vieną užsakymą pinigėlių, nusprendžiau ne šiaip pravalgyti juosius, bet nusipirkti kažką sau. Juk reikia save mylėti :) Taigi pirkdama šiek tiek nepataikiau, nes norėjau siūliukų kojinėms, kur patys raštai dėliojasi. Bet nusipirkau pereinamo melanžo siūlus. Paprasto melanžo žiauriai nemėgstu, nes tai primena vargo laikus... Nieko negaliu su savimi padaryti, bet keli kelių spalvų siūlai sudėti ir mezgami vienu metu - niu vargo vakarienė... Dar su pereinamuoju melanžu galiu gyventi. Bet čia ne apie tai ...
         Taigi iš 200 g siūlų pavyko nusimegzti plonytes kojines (fuuuuu, koks ilgas darbas plonais siūliukais kojines narplioti) ir prštines be pirštų - puiki "apranga" rankoms vėsesnę dieną ;)

.

2011 m. vasario 22 d., antradienis

Mano tėtis išėjo...

      Prieš savaitę išėjo mano tėtis. Buvo ir tikėta ir tuo pačiu labai labai netikėta. Nugyventas sunkus, bet įdomus gyvenimas. Gaila, kad reikėjo tris kartus iš naujo statydintis šeimyninę laimę. Visi jį mini geru žodžiu, nes niekam neatsakydavo pagalbos, visiems padėdavo, dirbo sąžiningai. Iš savo varpinės galiu pasakyti, kad geresnio tėtuko turbūt ir negalėčiau sugalvoti. Be galo mylėjo ir nuolat ant rankų nešiojo, visur palydėdavo ir pasitikdavo. Man jo labai trūks. Myliu tave, tėveli...


Šitoje šviesoje labai į širdį paėmiau Dovanoms ir namučiams bloge rastą istoriją. Norėčiau ja pasidalinti:


Istorija apie du kūdikius


Nėščios moters įsčiose kalbasi du kūdikiai. Vienas jų tikintis, kitas - ne.

Netikintis: Ar tu tiki į gyvenimą po gimimo?

Tikintysis: Žinoma. Juk akivaizdu, kad po gimimo gyvenimas tęsiasi. Mes esame čia, kad taptume pakankamai stiprūs ir pasiruoštume tam, kas laukia mūsų po gimimo.

Netikintis: Tai kvailystės! Po gimimo jokio gyvenimo negali būti. Ar tu gali įsivaizduoti, kaip toks gyvenimas atrodytų?

Tikintysis: Na, smulkmenų nežinau, bet aš tikiu, kad ten bus daugiau šviesos ir kad mes galbūt patys vaikščiosime ir valgysime savo burna.

Netikintis: Kokia nesąmonė! Neįmanoma pačiam vaikščioti ir valgyti burna. Tiesiog juokinga! Juk mes pririšti prie virkštelės, kuri mus maitina. Žinai, ką aš tau pasakysiu: neįmanoma, kad būtų gyvenimas po gimimo todėl, kad mūsų gyvenimo aprūpintojas - virkštelė - yra labai trumpa.

Tikintysis: Aš esu įsitikinęs, kad gyvenimas po gimimo yra galimas. Tiesiog viskas bus kitaip. Galima kai ką ir įsivaizduoti.

Netikintis: Bet juk iš ten dar niekas niekada nesugrįžo! Taip jau yra, kad gyvenimas baigiasi gimimu. Ir apskritai, gyvenimas - tai kentėjimas tamsoje.

Tikintysis: Ne, ne! Aš tiksliai nežinau, koks bus gyvenimas po gimimo, tačiau bet kokiu atveju mes pamatysime mamą ir ji mumis pasirūpins.

Netikintis: Mamą? Tu tiki į mamą? Ir kur gi ji yra?

Tikintysis: Ji yra apie mus. Ji visur, mes joje esame ir dėka jos judame ir gyvename. Be jos mes tiesiog negalėtume gyventi.

Netikintis: Visiška nesąmonė! Aš nemačiau jokios mamos ir todėl akivaizdu, kad jos nėra.

Tikintysis: Nesutinku su tavimi. Tu tiesiog neįsiklausai. Juk kai viskas nutyla, galima išgirsti kaip ji dainuoja ir pajusti, kaip ji glosto mūsų pasaulį. Aš tvirtai tikiu, kad tikrasis mūsų gyvenimas prasidės tiktai po gimimo.

Tas nevienodas dryžuotumas ...

      Užpernai planuodama Kalėdines dovanas nusprendžiau megzti kojines. Ir vis tiek, kai mezgi ne vienam žmogui, nesinori megzti vienodų ir paprastų kojinių. Kaip tik viename Crochetmagazine.com naujienlaiškyje buvo straipsnelis apie Fibonaci seką. Visada žavėjausi įvairiu dryžuotumu, bet pati kaip moksliukė mokėjau padaryti tik labai simetriškus ir vienodus dryželius. O be galo gražu buvo netvarkingi. Taigi šis straipsnelis buvo kaip tik man skirtas, nes čia naudojant tikslų matematinį modelį galima padaryti gražų skirtingų juostelių žaismą. Štai kas gavosi :)

      Seką sukūrė italų matematikas Leonardo Fibonacci 13ajame amžiuje. Esmė: kiekvienas skaičius yra prieš tai einančių dviejų suma. Standartiškai seka prasideda nuo 0, t.y. 0, 1, 1, 2, 3, 5, 8, 13, 21, 34, 55, 89 ir t.t.
      Mezgimui galima naudoti bet kurią sekos dalį su bet kokiu pasikartojančių spalvų skaičiumi. Pabandykite ir jūs ;)

2011 m. vasario 21 d., pirmadienis

Mainai įvyko ;)

     Man labai patiko tulpyčių raštas, kuriuo mama buvo numezgusi man pirštines. Taigi pagauta įkvėpimo numezgiau žydras riešines su violetinėmis tulpytėmis. Šis mano rankdarbis patiko ne tik man, bet ir Liudos dukrytei.
     Kadangi aš labai norėjau gauti Liudos muiliuką, o jos mergytė norėjo tokio paties rašto blauzdinių, kad galėtų baleto pamokose šiltai kojeles laikyti - susitarėm, kad darysim mainus. Man Liuda duos savo prabangųjį muiliuką - meškiuką, o aš numegsiu jos mergytei blauzdines.
     Taigi, nors ir užtrukusi ilgiau nei planavau, bet blauzdines pabaigiau ir tikiuosi, kad mergytė jas jau nešioja :)   





2011 m. vasario 13 d., sekmadienis

Kita problemos sprendimo dalis...

      Balta apykaklė ...
      Kaip jau rašiau (čia) , žiemą nešiojant vaikelį vaikjuostėje po savo paltu, susidaro problematinė zona, kurios nepridengia nei kepurės, nei paltas ar striukė. Tai mamos ir vaikelio kakliukai, ir ypač mamos krutinė. Vaikeliui tokiu atveju labai tinkamas yra kepurėlė-šalmukas. Na o mamai praverstų tokia apykaklė. Ji šildo kaklą ir uždengia krūtinę.

*****
2012 06 14
Radau angliškai panašaus dalykėlio aprašymą: http://grandmotherspatternbook.com/?p=612

Berniuko krikšto rūbeliai

      Artėjant pirmojo sūnelio krikštynoms masčiau, kuo gi aprengti savo turtelį. Kadangi buvo jau beveik dvimetinukas, nesinorėjo pricackintų rūbelių. O dargi nusimatė dideli karščiai tą savaitgalį... Taigi nupirkusi lininio audinio pasiuvau paprastą tuniką, priaikiau baltas kelnytes. O kad būtų šventiškiau nunėriau žydrą virvelę ir kepuriuką.

2011 m. vasario 12 d., šeštadienis

Raudonoji pūkuotoji


     Tokia pūkuota pūkuota sagė su baltų karoliuku kamuoliuku centre ;)

Raudonoji daugiasluoksnė

Keturių sluoksnių sagė, nerta iš raudono truputėlį pūkuoto kaip barchatinio siūliuko, apnerta juodais medvininiais mercerizuotais siūlais ir puošta karoliukais.

Riešinės: rudosios


Rudi vilnoniai siūlai, permatomi karoliukai. Atrodo kaip betirpstantis sniegelis ant rūbų. Žinote, kai apsninga ir ant rūbų ištirpsta, palikdamas tokius lašiukus. Tai va - šie karoliukai man tai primena ;)

Riešinės: Balti malūnėliai

       Pradedu mamos riešinių kolekciją ;)


       Raudoni vilnoniai siūlai ir balti karoliukai.

Žieminis šalmas vaikiukui

       Kaip gera turėti draugių, kurios siuva ir apsidalija savo puikiomis mintimis, idėjomis ir kartais iškarpomis. Aš čia apie Danguolę ;) Iš jos geros širdies vis atplaukia pas mane siuvimo idėjos.
       Taip buvo ir su Ottobre kepure - šalmuku. Senokai vis pažiūrėdavau, bet man atrodė per daug jau sudėtinga ta kepurė. Bet dėkui Danguolės padrasinimui, puikiam pavyzdžiui ir konsultacijoms - turi ir mano mažius kepurę, kurios neatsisakyčiau. Puikus galvytės apangalas, ypač kai nešuosi savo mažių vaikjuostėje po savo paltu. Tada neprirengiu daug ir kakliukas su petukais dėl sunkiai uždengiamo tarpo tarp mamytės ir vaikelio yra "rizikos" (sušalti) zonoje. Tai šis šalmukas išsprendžia pusę problemos.
       Kadangi mano sukarpytas megztukas buvo neypatingai plonas - tai ir kepurė išėjo šilta. Jei lauke mažiau kaip -5 lapsniai šalčio, tada su ja per karšta.
       Vidui panaudojau medvilninę bliuskelę, todėl net ir vilnai jautrus vaikiukas galėtų ją nešioti. Nebent jau super jautrus būtų, nes prie veiduko vilnonis kraštelis liečiasi. 

Raudonoji pūkuotoji


Panaudota: pūkuoti ir medvilniniai siūlai, raudoni karoliukai. Nerta kaip viena detalė.

Rausva sagė

Rausva sagė. Panaudota: linas, sinteponas, medvilniniai siūlai ir auskiniai karoliukai.

Pilkoji penkialapė

Pilkoji penkialapė, nerta vašeliu iš blizgių siūlų. Formuota iš trijų atskirai nertų sluoksnių, plius nugarėlė.

Oranžinė suktoji rožė


      Oranžinė suktoji rožė, nerta iš mercerizuotos medvilnės. Suktoji, nes rožės žiedlapiai susiūti ne pagal standartinį rožės žiedlapių sukimąsi, bet kaip spirale. Iš pirmo žvilgsnio ne visad pasakysi,kad čia rožė ;) Ir ne tik dėl melanžinio siūlo "kamofliažo"...

Taškuotoji kirrrrmėlė

Čia mano sūnuko grikinė kirmėlikė. Siūta storesnė, kad į rankutę būtū kaip kamuoliuko dydžio. Užpildyta grikių lukštais. Labai mėgiamas žaisliukas, nes smagu tą smailą uodegikę čiulpti :)

Žydroji skraistė

      Bendras mano mamytės ir mano projektas - skraistė draugei. Siūlai: 40 proc. mocheros, stori virbalai, mamytės mezgimas, mano susiuvimas ir apdaila. Lengva kaip pūkas ir šilta skraistė.


            Kaklas apnertas kriauklyčių raštu. Vašeliu iš tų pačių siūlų nerta roželė. Detalė, kurią galima naudoti atskirai.


          Sakyčiau šis rūbas yra labai patogus žindyti vaikelį viešumoje: užmetus skraistę salyginai gali matyti vaikutį ir jis tave, o aplinkiniams nelabai krinta į akis ;)

2011 m. vasario 9 d., trečiadienis

HP šešioliktainėje sistemoje :)

      Mano vyras sugebėjo perlpėšti savo džinsus truputėlį aukščiau kelio ir beveik per visą plotį. Išmesti gaila, o lopo šviesaus neturėjau. Taigi ar iš džiaugsmo atsiranda puikios idėjos. Susiuvinėjau skyles, rankomis prisiuvau tamsaus džinso lopą ir "papuošiau" savo kompiuteristo kelnes jo inicialais šešioliktainėje sistemoje ;) Jaučiuosi žiauriai patenkinta tokia išmone.



Wikipedia apie Hexidecimal (šešioliktainę sistemą):
   In mathematics and computer science, hexadecimal (also base 16, or hex) is a positional numeral system with a radix, or base, of 16. It uses sixteen distinct symbols, most often the symbols 0–9 to represent values zero to nine, and A, B, C, D, E, F (or alternatively a to f) to represent values ten to fifteen. For example, the hexadecimal number 2AF3 is equal, in decimal, to (2 × 163) + (10 × 162) + (15 × 161) + (3 × 160) , or 10,995.
   Each hexadecimal digit represents four binary digits (bits) (also called a "nibble"), and the primary use of hexadecimal notation is as a human-friendly representation of binary coded values in computing and digital electronics. For example, byte values can range from 0 to 255 (decimal) but may be more conveniently represented as two hexadecimal digits in the range 00 through FF. Hexadecimal is also commonly used to represent computer memory addresses.
Plačiau čia

2011 m. vasario 8 d., antradienis

Cukinijų duonelė

      Vasarą lankiausi pas tetą. Ji papasakojo, kad kepa labai skanią duonelę iš cukinijų. Kadangi mano kulinariniouse sugebėjimuose cukinijos patiekalų nelabai rasta, tai susidomėjau.
      Šį savaitgalį kepiau paskutinę cukinijos duonelę, nes mano turėtosios cukinijos pradėjo gesti. Sunaudojau visas turėtas cukinijas, turbūt todėl ji man šįkart ypatingai skani ;) O gal dėl to, kad be riešutų, kurie yra būtina dalis (be jų duonelė neturi savo pagrindinio skonio ingriediento), dėjau sėmenis, moliūgų sėklas, spanguolių išspaudas, saulėgrąžas.   


Cukinijų duonelė
400g sutarkuotos burokine tarka cukinijos
1 stikl. cukraus
3 stikl. miltų
1 arb. šaukštelis sodos (nugesintos actu ar citrinos rūgštele)
1 arb. šaukštelis kepimo miltelių
0.5 arb. šaukštelio cinamono
0.5 stikl. kapotų lazdyno riešutų

Viską suminkyti ir kepti 200 laipsniu karštumo orkaitėje apie 40 min.

Pastabos: tešlą išminkius iškart kepti, nes skystėja ir gali sunkiau kilti ir kepti. Galima dėti migdolu riesutus vietoj lazdyno, linų sėmenis ir moliūgo sėklas.

Maišiukai

      Besiblaškydama interneto platybėse radau parastą pirkinių krepšio siuvimo aprašymą (čia). Pagavo pats tašiuko pavadinimas: Twenty minutes tote. Na nejaugi nesugebėsiu pasiūti tokio daikto, kuris aprašytas kaip pasiuvamas per 20 minučių ;)
       Kadangi siuvau truputėlį sudėtingiau ir aplink lakstant, triukšmaujant, verkiant, siusiojant, žindant ir t.t. mano partizanams - užtrukau ilgiau... Bet vistiek tas polėkis, kad per 20 minučių padarysiu darbą, išliko :)
      Taigis maišiukai. Tokie kalėdiniai, nes su angelėliais...

Dydis 21*28 cm, nes norėjau,kad angeliukai būtų po vieną kiekvienoje pusėje.

Žieminis Pupu rūbas

      Kadangi Lietuvoj ne tik vasaros būna, tai ir mūsų Pupu tik su vasarine suknele sušaltų. Todėl numezgiau jai vilnonį megztukėlį. Nes labai patiko tie šuniukai, o savajam berniukui vis neprisiruošiu megztuko daugiaspalvio numegzti. Šitam "vaikeliui" buvo lengviau megzti :)

     Megztas nuo apačios (vėlgi dėl rašto vaizdo) reglano rankovytėmis.

Supamas krėslas su lopšiu

   Superinis baldas :) Kažkada Rima Kurtinaitienė yra sakiusi, kad kūdikėlio auginimui labiau nei lovytė yra reikalingas supamas krėslas, kad kūdikėlis būtų visada prie mamos (ant rankų) ir tuo pat metu mama galėtų ilsėtis sūpuodamasi :) Manau šis baldas kaip tik i iš šios serijos...

http://garmenthouse.blogspot.com/2011/01/left-maloof-inspired-rocker-cradle-by.html

PUPU pirmoji

     Jau senokai lankausi Vilniaus Arkivyskupijos Šeimos Centro mamų klube. Prieš porą metų Ingrida vedė valdorfinių lėlyčių siuvimo pamokėles. Nors turėjau sūnelį, bet lėlytę vistiek siuvau. Turbūt daugiau dėl savęs ;) Ir gavosi tokia Malvina undinė žydraplaukė.
     Sūnelis pasiutą lėlytę iškart "pripažino" : kokį mėnesį nešiojosi po namus ir davė vardą Pupu. Žinoma ir vėliau kažkiek žaisdavo, bet ne tiek daug, kiek manau mergytė būtų žaidusi, nors ką čia žinai :)


     Lėlytė kimšta vilna, plaukučiai vilnoniai. Suknelė neta iš medvilninių siūlų. Plaukučiai daryti sudėtinguoju būdu: pirma išsiuvinėta visa galva plaukų siūlu, o po to verti ilgų plaukų siūlai. Todėl kasytės yra ne per storos, bet plikos galvos "odos" nesimato. Ilgas darbas....

2011 m. vasario 4 d., penktadienis

Kirrrrmėlė :)

      Savo pirmajam sūnukui buvau pasiuvusi  languotą kirmėlikę. Buvo labai mėgiamas žaisliukas. Bet vienos kelionės į miestą metu daviau jam vežimėlyje su ja žaisti - kadangi jos viduje nebuvo jokio barškaliuko, tai net nepastebėjau kur ir kada ją pametėm.... :((((

      Antrajam savo žiogui pasiuvau plonesnę dviejų spalvų ir užpildytą trimis skirtingomis grūdų rūšimis kirrrrrrrmėlę. Superinis žaisliukas mažoms rankytėms čiupinėti ir čiulpti ;)

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis

Oranžinės roželės

Artėjančio pavasario pranašai - oranžinės roželės. Nertos iš mercerizuotos medvilnės siūliukų, o lapeliai iš lininių nesuktų siūliukų.

  

2011 m. vasario 1 d., antradienis

Rausvasis šalis

     Rausvasis šalis nertas vašeliu. Toks garbanius, bet labai mielai neriamas. Sunaudojau porą šimtų gramų siūlų. Žinoma tai labai priklauso nuo šalio ilgio ;)


     Kitas nešiojimo būdas, kuris man patiko - apsivynioti visą aplink kaklą, ištraukiant garbanėles visas į lauko pusę. Išlindęs sakykim virš juodo palto apykaklės - atrodo super :) Tik nuotraukėlės teks dar paieškoti...
     Šio šalio raštu galima papuošti ir megztuko ar bliuskelės kraštelį.

*********
2011 10 22
Radau pirmojo šalio nešiojimo būdą, kai garbanėlės vyniojasi apie kaklą: