2011 m. balandžio 30 d., šeštadienis

Velykinės žibučių vazelės

             Žibutės tokios nuostabios pavasario gėlelės. Ir žinoma pačios gražiausios jos būna savo natūralioje aplinkoje, t.y. neskintos. Bet šiemet nusikaltau pasiskindama jų, nes norėjau įgyvendinti vieną idėją. Labai norėjau papuošti stalą netradicinėmis vazelėmis.


               Paėmiau porą kiaušinių lukštų ir juos nudažiau akriliniais dažais. Tai vazelių pagrindas - papildomai imprenuoti nereikia, nes kiaušinis vandens nepraleidižia :). Nunėriau  porą laikiklių, į kuriuos tilptų lukštai, su virvelėmis pakabinimui. Pakabinus ant sužaliavusių šakelių - puiki Velykinio stalo puošmena,  skirta žibutėms pamerkti.

P.s.: jei kas norėtumėte nėrinio aprašymo - rašykite. Būtinai surašysiu :)

2011 m. balandžio 28 d., ketvirtadienis

Popierinė dėžutė gvazdikui

          Remdamasi šia internete rasta knyga "Nesudėtingi lankstiniai", sulanksčiau dėžutę. Į ją sudėjau Aušrai skirtą sagę - gvazdiką, papuošiau  lipdyta rožyte (ji atlieka ir rankenėlės funkciją) ir išsiunčiau apsikeitimui į nuostabius auskariukus.  

2011 m. balandžio 27 d., trečiadienis

“Spalvotas pavasaris” arba “Pasiklydęs Saulės Spindulėlis”.

                    Pavasaris gali būti ir splavotas, ir geras, ir dosnus, ir užjaučiantis. Neseniai aptikau šią akciją - kokia nepastabi :( Bet pagalvojau, kad galbūt yra ir daugiau galinčių prisidėti, bet apie šią akciją nežinančių auksarankių. Kviečiu prisidėti visas, kurių širdelėje kirba bent menkas noras padėti.

2011 m. balandžio 26 d., antradienis

Parsivežiau pavasarį...

               Būdama pas mamą turėjau galimybę šiais metais stebėti pavasarinių gėlių žydėjimą kasdien. Ir to pokyčio sužavėta sugalvojau parsivežti dalį tos veržlios gyvybės ir į butą Vilniuje. Ėmiau kastuvą ir susisodinau mėlynųjų burbuliukų (deja tikrų pavadinimų nežinai, nes ne kokia gėlininkė esu) svogūnėlių su sukrautais žiedeliais pulkelį, perkūnrožę ir saulutės kerelį. Nedaug, bet akį ir širdį glosto besistiebiantys ir žystantys žiedeliai.

                  Šios gėlelės turėjo būti susodintos į papje mašė technika atliktą didelį kiašinį, bet kadangi jo dar neturėjau - susodinau į vazoną, kurį patalpinau į savąjį varnos lizdą (vienas iš komponavimo būdų - jų bus ir daugiau :) ).
                 Džiaugiuosi pavasariu ir pavasarinėmis šventėmis. Su artėjančia motinos diena ;)

Kriaklės kėbabos panganos arba Dešimt penki

         Mano vyresnėlis (3,5 m) šneka lietuviškai, bet dažniau dar savo nuosava kalba. Dalį jos moku (nes mama juk turi su vaiku susišnekėti ir suprasti, ką vaikiukas sako...), bet kiti žmonės nelabai. Fantazijos jam netrūksta norint pavadinti kai kuriuos daiktus ar žmones. Sakykim vyro tėtį nuo pat pradžių vadina Kapkū arba Kapū. Nežinau kodėl...  Dar vienas sakinys iš jo repertuaro: Kriaklės kėbabos panganos (Vilkiko priekabos padangos).
          Paskutinio savaitgalio nuotykis:
          Sūnukas žaidžia su kitais vaikiukais. Rado draugų, bendrauja. Vyresnė mergaitė (čia tik tam, kad aiškiau būtų, kad žmogutis daaaug geriau kalba lietuviškai :) ) klausia: "Koks tavo vardas?". Maniškis rodo tris pirštelius ir atsako: "Dešimt penki"

          Turbūt užaugęs bus diplomatas, nes jei nežino, ką atsakyti, arba žino, kad gali ne taip pasakyti - sako ką nors kita: pratęsia sakinį arba visai ką nors ne į temą.

04.30 Papildymas:
Vakar buvau paskaitėlėje su logopede. Pasirodo, kad kai mama supranta ir mokosi vaikiuko kalbos - tai yra didžiausia tėvelių klaida. :( Nes tada vaikeliui nėra paskatos mokintis taisyklingai lietuviškai kalbėti. Taigi, kai tik sūnukas grįš namo - mėginsim mokytis taisyklingai kalbėti ir po truputį nebesuprasti jo nuosavos kalbos.

Idėjos: Etiketės

             Kartais labai pritrūksta rėmelių etiketėms ar kitokioms idėjoms įgyvendinti. Radau viename bloge etikečių rėmelių failiuką - pamaniau, o gal dar kas nors labai ieško tokių dalykų ;)Įrašas apie tai čia: http://inmyownstyle.com/2010/01/how-to-make-wipeoff-labels-for-organizing-your-stuff.html

2011 m. balandžio 25 d., pirmadienis

Dvikojės "varnos" lizdas

               Toje pačioje anksčiau minėtoje LTV laidoje, kurios pavadinimo neprisimenu, buvo kalbama apie iš vytelių pintą lizdelį, į kurį galima įstatyti papje maše technika padarytą ir pavasarinių gėlių prisodintą "kiaušinį" ir papuošti šventinį Velykų stalą. Vėlgi labai patiko ši idėja. Ir dar didelis paskatinimas tapo tai, kad kaimynas nemažai savo obelaičių šakelių nugenėjo. Puiki medžiaga tokiai varnai kaip aš lizdelį sukti :) Parsinešiau šakeles kaip maistelį savo degučiui, bet jos palengva susipynė į lizdelį ir likusios buvo susmulkintos kaip papuošimui skirtas pabarstukas. Degučio racionui papildyti šakelių teko eiti darsyk ;)
               O lizdelis išėjo štai koks. Nebloga varna iš manęs gautųsi, a? :)


2011 m. balandžio 23 d., šeštadienis

Velykinio kiškučio lauktuvės

             Priskepusi "braunių" pyragėlio pagal Sniegos išverstą receptuką, sugalvojau juos nusivešti Velykoms pas anytą. O vežtis juk norisi kažkaip ypatingiau, nes to prago neypatingai daug išėjo, o efekto norisi. Tada prisiminiau Martha Stewart puslapyje matytą kiškučio dėžutę. Ji pagal aprašymą turėtų būti gaminama iš vientiso ir vienos spalvos popieriaus lapo. Bet kodėl nepasunkinus ir nepaįdominus darbelio? Taigi ir iš taupumo sumetimo (nes vientiso tokio didelio lapo neturiu), ir iš įdomumo padariau aš tą dėžutę dvispalvę.

2011 m. balandžio 22 d., penktadienis

Papje maše

             Pažiūrėjusi vieną priešvelykinę laidą per LTV (labai gaila, bet nepamenu, kaip ji vadinosi), kur floristė iš Šilutės dalijosi apie Velykinio stalo papuošimus, taip užsikabinau už kelių idėjų, kad negalejau paleisti nepadariusi. Taigi viena iš idėjų - papje maše technika pasigaminti nuskelto kiaušinio formą, naudojant balioną, laikraščius ir skiestą lipalą. Turėjau vieną didelį balioną ir kelis mažesnius. Lipinau vyresnėlio padedama pusdienį, o po to džiovinome - liko tik nuspalvinti ir sodinti augalėlius ar kitaip apipavidalinti ir puošti namus arba dovanoti :)


               Laidoje taip pat buvo paminėta nuostabi mintis: neišmesti sudegintų žvakių likučių, nes juos galima panaudoti tokių papje maše technika padarytų indų vidinę pusę, kad ramiai galima būtų sodinti augalėlius į "kiaušinius" ar kitokius "puodus" ir nebijoti, kad jie išsileis.

Dovana iškeliavo...

         Norėčiau dar kartą grįžti prie margojo garbaniaus, nes užvakar jis iškeliavo pas Danguolę, kuriai jį paskyriau kaip atiduotuvių papildomą priziuką. Nešiok su malonumu ir gražiai saugok savo kaklą nuo pavasarinių vėjų ;)

Idėjos: Karoliukų vėrimas

             Randu tiek gerų ir įdomių rankdarbių idėjų, kad nusprendžiau pradėti įrašų apie idėjas kolekciją. Bandysiu dėti technikas ir darbelius, kuriuos norėčiau padaryti. Kada nors... kai turėsiu daugiau laiko ;) Gal ir jums pravers :)
             Visad žavėjausi karoliukų vėrimu. Čia radau aprašymą, kaip karoliukus vėrė Vietiniai Amerikos indėnai ir kokius grožius jie sukurdavo. Failiuke aprašyti pagrindinai būdai, kaip galima susiverti nuostabius papuošalus. Sakykim tokį:

Lipdyta rožytė

               Norėčiau pasidalinti vienu iš ryškių vaikystės prisiminimų ir sudėti aprašymą, kaip galima nusilipdyti gražią roželę ir molio, plastilino, drusko tešlos, vaško ar bet kokios kitos lipdomos medžiagos. Vaikystės prisiminimas todėl, kad mane lipdyti šitą grožį išmokė vienas liaudies meistras seniai seniai Šiauliuose vykusios liaudies menų mugės metu. Man kaip mažai mergaitei tai labai užstrigo ir patiko. Iki šiol džiaugiuosi išmoktu dalyku ;) Todėl nusprendžiau pasidalinti ir su jumis šiuo "turtu" :)
              Aš roželes dariau iš dabar vaikams populiaraus Play Doh plastilino, kuris sustingsta. Taigi imame plastilino ir padalijame jį į tiek rutuliukų, kiek rožės žiedlapių norime gauti. Po to iš jų padarome blyniukus. Man ne visada išeina vienodai padalinti plastiliną, bet to ir nereikia, nes mažesniuosius gabaliukus naudoju rožės viduriukui, o didesniuosius išoriniams lapeliams.

Pilnas orkaitės išnaudojimas :) : duona ir "brauniai"

               Sniegos bloge "Viru viru košę neseniai atisrado įrašas apie "braunius:" (čia). Rima juos iškepė ir aš paragavau. Nuo to momento nebegalėjau daugiau apie nieką kitą galvoti - tik kaip išsikepti :) Nes paskutiniu metu negaliu atsispirti šokoladiniams dalykams. Tiek jų norisi... net silpna, kai pamatau. Taigi parėjus namo ir susiruošusi kepti kvietinę duoną su raugu (jau būtinai reikėjo kepti, nes reikia rauginti 12 val. o pas mane jau rauginosi 24 val...), sumasčiau ir jų išsikepti.
               Čia duonelė:

                Vis norisi pilnai išnaudoti tą orkaitės plotą ir tuo pačiu elektros sunaudojimu iškepti daugiau pyrago ar ko kito orkaitėje kepamo. Paskutinius metus visąlaik mano orkaitėje vienu metu kepa po kelis pyragus vienu metu, kartais net skardelės viena virš kitos (tik kraštelis, nes kitaip netelpa) būna. Taigi ir duona, ir Sniegos aprašytieji "brauniai" turi kepti 180 laipsnių temperatūroje - puikus pasirinkimas. Ir plius duona pašovus į orkaitę lieka kaip tik laiko paruošti "braunių" tešlą, nes duonelė turi kepti  vieną valandą, o "brauniai" apie 20-30 minučių. Taigi taip ir dariau :) Tik man po tų 30 minučių "brauniai" dar nebuvo iškepę, tai palikau išjungtoje orkaitėje iki ryto - gal todėl gavosi pakraščiukai ir paviršius toks kietokas, bet man vistiek žiauriai skanus :) Ir dar pliusas - vyras nevalgo, mažiukas dar nevalgo, o vyresnėlis - pasakė, kad "fe būtų"... Taigi drakoniukas patenkintas, nes pyragas MANO MANO MANO :)))))


                  Tik kepdama pagalvojau - o čia receptukas ne toks pat kaip tarybiniais laikais buvo kažkoks negriukas ar negro pilvas? Neturiu senų užrašų, kad palyginčiau, bet ten lyg irgi kažkaip panačiai gaminama. Gal jūs žinote?

2011 m. balandžio 21 d., ketvirtadienis

Juodasis siuvinėjimas

            Tradicinis juodasis siuvinėjimas - tai siuvinėjimo vienos spalvos siūlais ant baltos arba natūralios spalvos drobės būdas. Tokia medžiaga paryškina ir išskiria raštų bei dygsnių grožį. Dažniausiai būdavo siuvinėjama juodaisšilkiniais siūlais, tačiau kartais juos pakeisdavo radonomis, mėlynomis arba tamsiai žaliomis gijomis. Raštai siuvinėjiami keliais pagrindiniais dygsniais: paprastuoju daigstymo, mašininiu, virvelės, grūdelių ir kryželio. (Rankdarbių Kraitelė. 2009 spec. nr.)
             Būdama pas mamą, pamačiau šį spec. leidimą ir mane užkabino, kad taip paprastai galima sukurti tokius grožius. Labai užkliuvo siuvinėta šachmatų lenta, bet tai atidėsiu prie tų planų, kur "kada nors"... O siuvinėti labai norėjosi. Taip pat esu radusi aprašymą, kaip pasisiūti biscorniu. Todėl sugalvojau pasiuvinėti du motyvus juoduoju siuvinėjimu ir pasiūti biscorniuką.

              Nuotraukoje vienas pilnai išsiuvinėtas motyvas ir kitas pusiau, nes trūksta dar geltono motyvo. Dabar jau baigti abu. Biscorniukas išeitų tikrai miniatiūrinis ir viso grožio nesimatytų - todėl mastau galbūt pasiūti du, kad abu motyvai būtų viršuje. Arba kažkur kitur panaudoti.
              Siuvinėti buvo sunkoka, nes reikėjo blusinėti ir skaičiuoti siūliukus, nes medžiaga tai ne kanva, o paprasta drobelė. Kitąsyk siuvinėsiu ant kanvos (reiks nusipirkti).

Jono namučių vietelė

         Jonuką gimdžiau Kauno kirkščioniškuosiuose gimdymo namuose pas nuostabią gydytoją Bangą Kulikauskaitę. Daug domėjausi, daug skaičiau, lankiau kursų prieš gimdymą. Bet apie placentos pasiėmimą kažkaip negalvojome.  Po Jonuko gimimo gydytoja paklausė, ar norėsime pasiimti. Pasakėm, kad taip. Bet dėl tam tikrų aplinkybių išvažiuodama iš ligoninės to nepadariau ... Todėl po 3 savaičių važiuodami pro Kauną užsukome jos pasiimti. Buvo labai maža tikimybė, kad dar rasime, bet pasisekė.
           Kažkaip norėjosi kažkur ypatingoj vietoj palaidoti. Bet per dešimt mėnesių to taip ir nepadarėme. Būdama pas mamą nusprendžiau, kad neverta laukti iki pilnametystės ( :) ) ir geriausias laikas tai padaryti yra dabar (visgi dešimt mėnesiukų tuoj bus). Taigi nesugalvodama kažkokios ypatingos vietos - palaidojau Jonuko namelius po obelėle mamos kieme. Ir mėlynas gėleles pasodinau... Ir dabar mastau, kad geras pasirinkimas padarytas.

2011 m. balandžio 20 d., trečiadienis

Muzikantai

         Mano vyresnysis sūnelis pas močiutę gavo tipo "joniką". Groja vis tą pačią programuotą melodiją, kuri mums suaugusiems jau baisiai atsibodus (bet jam tik ta viena tinka....). Mažesniajam taip pat laaaabai šis instrumentas įdomus. Kartais dalijasi, o kartais - ne. Ir tas pastarasis variantas pasitaiko dažniau. Čia pagautas momentas, kai abu labai gražiai tuo pačiu instrumentu "koncertavo" :)

2011 m. balandžio 19 d., antradienis

Vasarinės riešinės

          Paprastai riešinės mezgamos iš vilnonių siūlų ir dėl šios priežasties jos man atrodo toks rudeninis ir žieminis aksesuaras. O riešus papuošti, o kartu gal ir apsaugoti nuo skvarbių saulės spindulėlių, rankeles norisi ir pavasarį bei vasarą. Todėl siūlau papuošti savo ar savo mielųjų vaikučių rankeles medvilninėmis ar lininėmis riešinėmis. Kaip ir tradicinėse riešinėse karoliukų raštams ribojimų nėra, taip ir tokiose - galima megzti, nerti, siūti, siuvinėti pačiais įvairiausiais raštais. Man labiausiai patiko megzti. Panaudojau lininius spalvotus siūlukus, dėl ko riešinytės truputėlį kietokos gavosi. Šios yra mažytės, manau žmogeliukui iki kokių metukų. Su sąlyga, kad ne toks rubuiliukas kaip mano mažylis būtų :)


            Toks mezginukas gali būti naudojamas ir kaip blauzdinė vasarą, kaip apsauga nuo saulės, kai vaikelis yra pririštas vaikjuoste prie mamytės.



2011 m. balandžio 18 d., pirmadienis

"Bobučių" mergvakaris...

           Taigis - sugrįžau. Ir pailsėjusi ir pavargusi, nes: pasinaudojau keletu procedūrų sanatorijoje, truputėlį parankdarbiavau, pasidalinau vaikiukš priežiūra su močiute (gera turėti močiutę:) ), išklijavau du kambarius tapetais ir kelionę vainikavau pavasarinių gėlių vazonėliu, kuris džiugins akį ir namuose, ir nupintu obelų šakelių vaininku - lizdu.
             Bet pradėti vėl rašyti sumasčiau nuo senų laikų (kad ir kaip juokingai tai skambėtų mano matuose) prisiminimų. Juk prisiminimai ir tai kas mums nutiko formuoja mus tokius, kokie šiuo metu esame. Padariusi atiduotuves ir pati pavarčiusi vestuvines nuotraukas, pagalvojau, kad visai norėčiau pasidalinti ir su dienoraščio skaitytojomis senais prisiminimais ;) Taigis - pradėkime nuo mergvakario kaip atskaitos taško :) Buvo jis prieš septynis metus. Dalyvavo tuometinės mano bendradarbės ir draugės. Gera prisiminti tą vakarą. Visko buvo ir užduotėlių ir nenumatytų įvykių. Vienas iš didesnių - užsitrenkusi spyna, kai grėsė būti bute iki kitos dienos vakaro, kol atvažiuos mano būsimas vyras. Nors ir tai kažin ar būtų padėję, nes užsikirto tai iš vidaus... Teko imti atsuktuvą į rankas ir beveik išardyti spyną, kad būtų galima ateiti, nes pusė draugių buvo už durų, ir vakarui pasibaigus - išsiskirstyti :)
              O nuotraukelės tai norėčiau jums pateikti  iš vakaro linksmos temos - "Bobikių" mergvakaris :)
Pabandykite surasti, kur būsimoji nuotaka ;)


Aš - MOTERIS

           Nuostabus pilnas prasmės eilėraštis (deja nepamenu kieno jis - gal jūs žinote?). Ypač tinkantis pateikti vyrui kaip instrukciją ( ne naudojimosi, bet elgsenos) ...



                                      Kai mano lūpos tars piktus žodžius.
                                   Žinok, reikšmė jų visiškai kita,
                                 Jie kviečia apkabint mano pečius
                               Ir trupučiuką pasėdėt šalia.
                                     Kai mano akys svaidysis žaibais,
                                  Žinok, jos slepia meilę ir tada
                               Tu apiberk mane švelnumo bučiniais
                             Ir viskas vėlei plauks sena vaga.
                                    Kai bėgs per skruostus ašarų lietus,
                                  Neklausinėk kvailai, o tyliai prisiglausk,
                               Leisk verkti tol, kol liūdesys išdžius,
                             Na, o tada: „Ar jau geriau?“ paklausk.
                                    Jei kada nors supykdyčiau tave,
                                  Tu nesiginčyk, bet atsiprašyk,
                               Snaige ištirpsiu tavo gerume.
                          Aš – MOTERIS, mane suprask ir gink ...

2011 m. balandžio 14 d., ketvirtadienis

Telefono melodijos

         Kadangi vis dar sėdžiu " be neto" :( tai kokio nors rankdarbio nuotraukėlių įkelti negaliu. Tad nusprendžiau pasamprotauti telefoninių melodijų tema. Kodėl? Ogi todėl, kad būdama Vilniuje labai susižavėjusi savo naujajame telefone įsidėjau (jei taip galima pasakyti) lakštingalos melodiją skambučiams. Taip miela, kai kur autobuse staiga išgirsti paukštelį čiulbant ;)
        Bet atvažiavusi arčiau gamtos - pradėjau nebegirdėti skambančio telefono, nes paprasčiausiai nebeatskiriu, kur tikra lakštingala gieda, o kur man skambinančiojo paliepimu manasis telefonas man treles suokia :) Arba vakare nusikalusi guliu lovoje, už lango taip meiliai lakštingala suokia... ; o aš guliu ir nervinuosi, kas čia taip vėlai (po 21 val. :)) man skambina. O kai išsiropščiu iš lovos ir nueinu į kitą kambarį, kur palikusi telefoną, - man niekas neskambina! Taip ir gaunasi, kad miestietė atsibeldusi prie miško nervinasi dėl natūralių garsų. Ech - turbūt teks kol čia būsiu pasikeisti meliodiją į kokią nors ne natūralių garsų melodiją ;)
        Tai vat tiek tų mano pamastymų melodijų tema. Čia kad nepagalvotumėte, kad paskelbiau atiduotuves ir pranykau kaip dūmas ;) Gyva esu - pailsėsiu ir grįšiu toliau rašyti ir "šarkintis" :)))

2011 m. balandžio 8 d., penktadienis

Pirmosios atiduotuvės baigėsi. Tram-ta-tam... Iiiiiiiirrrrr laimėjo...

                  Pirmosiose šių namučių atiduotuvėse dalyvavo šešios nuostabios ir drąsios dalyvės:
1. aurelijalt 
2.
 danguolesan
3.
 Šarė ;]*
4.
  Danguolė
5.
  Aušra
6.
 Jolanta
                Labai dėkoju visoms susidomėjusioms mano darbeliu.

 
           Iš pradžių norėjau laimėtosios išrinkimą pavesti savo mažajam sūneliui, bet dėl techninių, t.y. interneto nebuvimo mano dabartinėje esamoje vietoje, ir mano nesugebėjimo įkelti filmuotos medžiagos svetimame kompiuteryje, priežasčių - teks šį kartą apsiriboti atsitiktinių skaičių parinkimo programėle. Taigi pateikiu rezultatą:

True Random Number Generator
  2

          Tram - ta - tam - ta- tam - nuostabusis baltasis šalis keliaus Danguolesan. Sveikinimai, Danguolyt. Pristatysiu į namus, kai tik sugrįšime į Vilnių ;)

          Dar norėčiau papildomai apdovanoti Aurelijalt, nes paskelbusi atiduotuves sėdėjau ir laukiau užsiregistruojančių ir tas pirmasis įrašas labai pradžiugino. Jai skiriu baltą nertą sagę (įrašas apie ją dar laukia savo eilės, nes sunku tokį baltumą nufotografuoti).
           Taip pat norėčiau apdovanoti plieninių vestuvių sulaukusią Danguolę. Ir jai padovanoti spalvotąjį garbanių su sėkmės ir santarvės palinkėjimu.

            Labai lauksiu kontaktų, kur reikėtų siųsti dovanėles, el.paštu prancke@gmail.com
            

2011 m. balandžio 2 d., šeštadienis

Atostogos ...

              Nuo rytojaus išeinu "atostogų" - išvažiuoju su savo saulytėmis pas mamą. Visi žadėtieji pranešimai (dėžutė, rožytės lipdymas, arkliukų aplankymas, nuostabi vestuvinė staigmena-dovana ir kt.) bus parašyti sugrįžus.
              Atiduotuvių tikrai nepamiršau - visomis įmanomomis sąlygomis penktadienį paskelbsiu baltojo šalio laimėtoją ;) O gal netgi bus daugiau priziukų :) 

Foto: H.Pranckevičius

Prasiskolinus šiai žemei...


Prasiskolinus šitai žemei...
Skolose lig gyvenimo galo
Už vėją...už ugnį ir lietų,
Už žolę ant kelio savo...

            Tokį laiškutį gavau iš savo geriausios draugės, kuri išsikėlė gyventi į  Uteną... Ir taip retai bepasimatom, bet širdelėj vieta likusi ;)

2011 m. balandžio 1 d., penktadienis

Gvazdikas

           Žadėtasis pranešimas apie mainams padarytą sagę - gvazdiką. Anksčiau rodžiau panašią sagę, kuri turėjo būti rožė, bet gal labiau panaši į gvazdiką. Tai darydama šią jau pasistengiau, kad būtų labai panaši į gvazdiką :) Man labai patiko šie pereinami siūliukai, kurie manau čia labai tiko. Šiuo metodu neriant sagę kaip tik gaunasi pakėlimas (matosi nuotraukoje, kur sagė yra šonu), kuris mano manymu duoda sagei išbaigtumą.
          
 
           Gaila, kad mano fotografavimo įgūdžiai neleido pagauti visų siūlų atspalvių ir vingelių grožio. Bet niekas nėra tobulas. Mokiniuosi  po truputėlį ir gal kada nors būsiu patenkinta nuotraukų rezultatu.