Mašinyčių pamišimas (suoliukas)

       Pagaliau po ilgos pertraukos ir nemažai pokyčių mūsų gyvenime bandau grįžti prie blogo rašymo. Darbelių prisikaupė, yra dar ir nenufotografuotų :( Ir daug nuotraukėlių reikia sutvarkyti, aprašyti, kad galėčiau  "pasišarkinti". Na bet dabar ne apie tai. Senokai mano tėtis padovanojo tokį apšepusį suoliuką, kuris buvo toks mažiukas - pats tas kokiam trimetinukui sėdėti. Nors žinoma jis \nėra toks jau stabilus, kad ramiai galėčiau vaiką vieną palikti. Stovėjo ilgokai jis nenaudojamas... kol vieną dieną nudažiau jį žydrai. Ir suradusi po kažkurio gimtadienio likusias servetėles su Makvynu - nusprendžiau padekupažuoti.

       Antrąkart pabandžiau sendinti su vienkomponenčiu sendinimo laku. Ant gauto sendinto paviršiaus priklijavau Žaibą Makvyną, o kiekviename šone, kuris liko nesendintas, po Bruolį. Man labai patiko, kad per servetėlę persimato sendinimo efektas. Taip pat labai džiaugiuosi, kad nulakavau jachtiniu laku. Nes ankstesnė kėdutė, lakuota paprastu akriliniu laku, labai greit pasidarė lipni.

       Ir šis suoliukas tapo mano vyresnėlio numylėtinis. Jis netgi anksčiau mano darytą kėdutę (apie kurią vis dar nesukurpiau įrašo, nes nesutvarkau nuotraukėlių, ir kuri jau prašosi būti vėl atnaujinta) dedikavo broliukui.