Velykinės žibučių vazelės

             Žibutės tokios nuostabios pavasario gėlelės. Ir žinoma pačios gražiausios jos būna savo natūralioje aplinkoje, t.y. neskintos. Bet šiemet nusikaltau pasiskindama jų, nes norėjau įgyvendinti vieną idėją. Labai norėjau papuošti stalą netradicinėmis vazelėmis.

               Paėmiau porą kiaušinių lukštų ir juos nudažiau akriliniais dažais. Tai vazelių pagrindas - papildomai imprenuoti nereikia, nes kiaušinis vandens nepraleidižia :). Nunėriau  porą laikiklių, į kuriuos tilptų lukštai, su virvelėmis pakabinimui. Pakabinus ant sužaliavusių šakelių - puiki Velykinio stalo puošmena,  skirta žibutėms pamerkti.

P.s.: jei kas norėtumėte nėrinio aprašymo - rašykite. Būtinai surašysiu :)

Popierinė dėžutė gvazdikui

          Remdamasi šia internete rasta knyga "Nesudėtingi lankstiniai", sulanksčiau dėžutę. Į ją sudėjau Aušrai skirtą sagę - gvazdiką, papuošiau  lipdyta rožyte (ji atlieka ir rankenėlės funkciją) ir išsiunčiau apsikeitimui į nuostabius auskariukus.  

“Spalvotas pavasaris” arba “Pasiklydęs Saulės Spindulėlis”.

                    Pavasaris gali būti ir splavotas, ir geras, ir dosnus, ir užjaučiantis. Neseniai aptikau šią akciją - kokia nepastabi :( Bet pagalvojau, kad galbūt yra ir daugiau galinčių prisidėti, bet apie šią akciją nežinančių auksarankių. Kviečiu prisidėti visas, kurių širdelėje kirba bent menkas noras padėti.

Parsivežiau pavasarį...

               Būdama pas mamą turėjau galimybę šiais metais stebėti pavasarinių gėlių žydėjimą kasdien. Ir to pokyčio sužavėta sugalvojau parsivežti dalį tos veržlios gyvybės ir į butą Vilniuje. Ėmiau kastuvą ir susisodinau mėlynųjų burbuliukų (deja tikrų pavadinimų nežinai, nes ne kokia gėlininkė esu) svogūnėlių su sukrautais žiedeliais pulkelį, perkūnrožę ir saulutės kerelį. Nedaug, bet akį ir širdį glosto besistiebiantys ir žystantys žiedeliai.

                  Šios gėlelės turėjo būti susodintos į papje mašė technika atliktą didelį kiašinį, bet kadangi jo dar neturėjau - susodinau į vazoną, kurį patalpinau į savąjį varnos lizdą (vienas iš komponavimo būdų - jų bus ir daugiau :) ).
                 Džiaugiuosi pavasariu ir pavasarinėmis šventėmis. Su artėjančia motinos diena ;)

Kriaklės kėbabos panganos arba Dešimt penki

         Mano vyresnėlis (3,5 m) šneka lietuviškai, bet dažniau dar savo nuosava kalba. Dalį jos moku (nes mama juk turi su vaiku susišnekėti ir suprasti, ką vaikiukas sako...), bet kiti žmonės nelabai. Fantazijos jam netrūksta norint pavadinti kai kuriuos daiktus ar žmones. Sakykim vyro tėtį nuo pat pradžių vadina Kapkū arba Kapū. Nežinau kodėl...  Dar vienas sakinys iš jo repertuaro: Kriaklės kėbabos panganos (Vilkiko priekabos padangos).
          Paskutinio savaitgalio nuotykis:
          Sūnukas žaidžia su kitais vaikiukais. Rado draugų, bendrauja. Vyresnė mergaitė (čia tik tam, kad aiškiau būtų, kad žmogutis daaaug geriau kalba lietuviškai :) ) klausia: "Koks tavo vardas?". Maniškis rodo tris pirštelius ir atsako: "Dešimt penki"

          Turbūt užaugęs bus diplomatas, nes jei nežino, ką atsakyti, arba žino, kad gali ne taip pasakyti - sako ką nors kita: pratęsia sakinį arba visai ką nors ne į temą.

04.30 Papildymas:
Vakar buvau paskaitėlėje su logopede. Pasirodo, kad kai mama supranta ir mokosi vaikiuko kalbos - tai yra didžiausia tėvelių klaida. :( Nes tada vaikeliui nėra paskatos mokintis taisyklingai lietuviškai kalbėti. Taigi, kai tik sūnukas grįš namo - mėginsim mokytis taisyklingai kalbėti ir po truputį nebesuprasti jo nuosavos kalbos.

Idėjos: Etiketės

             Kartais labai pritrūksta rėmelių etiketėms ar kitokioms idėjoms įgyvendinti. Radau viename bloge etikečių rėmelių failiuką - pamaniau, o gal dar kas nors labai ieško tokių dalykų ;)Įrašas apie tai čia: http://inmyownstyle.com/2010/01/how-to-make-wipeoff-labels-for-organizing-your-stuff.html

Dvikojės "varnos" lizdas

               Toje pačioje anksčiau minėtoje LTV laidoje, kurios pavadinimo neprisimenu, buvo kalbama apie iš vytelių pintą lizdelį, į kurį galima įstatyti papje maše technika padarytą ir pavasarinių gėlių prisodintą "kiaušinį" ir papuošti šventinį Velykų stalą. Vėlgi labai patiko ši idėja. Ir dar didelis paskatinimas tapo tai, kad kaimynas nemažai savo obelaičių šakelių nugenėjo. Puiki medžiaga tokiai varnai kaip aš lizdelį sukti :) Parsinešiau šakeles kaip maistelį savo degučiui, bet jos palengva susipynė į lizdelį ir likusios buvo susmulkintos kaip papuošimui skirtas pabarstukas. Degučio racionui papildyti šakelių teko eiti darsyk ;)

               O lizdelis išėjo štai koks. Nebloga varna iš manęs gautųsi, a? :)

Velykinio kiškučio lauktuvės

             Priskepusi "braunių" pyragėlio pagal Sniegos išverstą receptuką, sugalvojau juos nusivešti Velykoms pas anytą. O vežtis juk norisi kažkaip ypatingiau, nes to prago neypatingai daug išėjo, o efekto norisi. Tada prisiminiau Martha Stewart puslapyje matytą kiškučio dėžutę. Ji pagal aprašymą turėtų būti gaminama iš vientiso ir vienos spalvos popieriaus lapo. Bet kodėl nepasunkinus ir nepaįdominus darbelio? Taigi ir iš taupumo sumetimo (nes vientiso tokio didelio lapo neturiu), ir iš įdomumo padariau aš tą dėžutę dvispalvę.

Papje maše

             Pažiūrėjusi vieną priešvelykinę laidą per LTV (labai gaila, bet nepamenu, kaip ji vadinosi), kur floristė iš Šilutės dalijosi apie Velykinio stalo papuošimus, taip užsikabinau už kelių idėjų, kad negalejau paleisti nepadariusi. Taigi viena iš idėjų - papje maše technika pasigaminti nuskelto kiaušinio formą, naudojant balioną, laikraščius ir skiestą lipalą. Turėjau vieną didelį balioną ir kelis mažesnius. Lipinau vyresnėlio padedama pusdienį, o po to džiovinome - liko tik nuspalvinti ir sodinti augalėlius ar kitaip apipavidalinti ir puošti namus arba dovanoti :)

               Laidoje taip pat buvo paminėta nuostabi mintis: neišmesti sudegintų žvakių likučių, nes juos galima panaudoti tokių papje maše technika padarytų indų vidinę pusę, kad ramiai galima būtų sodinti augalėlius į "kiaušinius" ar kitokius "puodus" ir nebijoti, kad jie išsileis.

Dovana iškeliavo...

         Norėčiau dar kartą grįžti prie margojo garbaniaus, nes užvakar jis iškeliavo pas Danguolę, kuriai jį paskyriau kaip atiduotuvių papildomą priziuką. Nešiok su malonumu ir gražiai saugok savo kaklą nuo pavasarinių vėjų ;)

Idėjos: Karoliukų vėrimas

             Randu tiek gerų ir įdomių rankdarbių idėjų, kad nusprendžiau pradėti įrašų apie idėjas kolekciją. Bandysiu dėti technikas ir darbelius, kuriuos norėčiau padaryti. Kada nors... kai turėsiu daugiau laiko ;) Gal ir jums pravers :)
             Visad žavėjausi karoliukų vėrimu. Čia radau aprašymą, kaip karoliukus vėrė Vietiniai Amerikos indėnai ir kokius grožius jie sukurdavo. Failiuke aprašyti pagrindinai būdai, kaip galima susiverti nuostabius papuošalus. Sakykim tokį:

Lipdyta rožytė

               Norėčiau pasidalinti vienu iš ryškių vaikystės prisiminimų ir sudėti aprašymą, kaip galima nusilipdyti gražią roželę ir molio, plastilino, drusko tešlos, vaško ar bet kokios kitos lipdomos medžiagos. Vaikystės prisiminimas todėl, kad mane lipdyti šitą grožį išmokė vienas liaudies meistras seniai seniai Šiauliuose vykusios liaudies menų mugės metu. Man kaip mažai mergaitei tai labai užstrigo ir patiko. Iki šiol džiaugiuosi išmoktu dalyku ;) Todėl nusprendžiau pasidalinti ir su jumis šiuo "turtu" :)

              Aš roželes dariau iš dabar vaikams populiaraus Play Doh plastilino, kuris sustingsta. Taigi imame plastilino ir padalijame jį į tiek rutuliukų, kiek rožės žiedlapių norime gauti. Po to iš jų padarome blyniukus. Man ne visada išeina vienodai padalinti plastiliną, bet to ir nereikia, nes mažesniuosius gabaliukus naudoju rožės viduriukui, o didesniuosius išoriniams lapeliams.

Pilnas orkaitės išnaudojimas :) : duona ir "brauniai"

               Sniegos bloge "Viru viru košę neseniai atisrado įrašas apie "braunius:" (čia). Rima juos iškepė ir aš paragavau. Nuo to momento nebegalėjau daugiau apie nieką kitą galvoti - tik kaip išsikepti :) Nes paskutiniu metu negaliu atsispirti šokoladiniams dalykams. Tiek jų norisi... net silpna, kai pamatau. Taigi parėjus namo ir susiruošusi kepti kvietinę duoną su raugu (jau būtinai reikėjo kepti, nes reikia rauginti 12 val. o pas mane jau rauginosi 24 val...), sumasčiau ir jų išsikepti.

               Čia duonelė:

                Vis norisi pilnai išnaudoti tą orkaitės plotą ir tuo pačiu elektros sunaudojimu iškepti daugiau pyrago ar ko kito orkaitėje kepamo. Paskutinius metus visąlaik mano orkaitėje vienu metu kepa po kelis pyragus vienu metu, kartais net skardelės viena virš kitos (tik kraštelis, nes kitaip netelpa) būna. Taigi ir duona, ir Sniegos aprašytieji "brauniai" turi kepti 180 laipsnių temperatūroje - puikus pasirinkimas. Ir plius duona pašovus į orkaitę lieka kaip tik laiko paruošti "braunių" tešlą, nes duonelė turi kepti  vieną valandą, o "brauniai" apie 20-30 minučių. Taigi taip ir dariau :) Tik man po tų 30 minučių "brauniai" dar nebuvo iškepę, tai palikau išjungtoje orkaitėje iki ryto - gal todėl gavosi pakraščiukai ir paviršius toks kietokas, bet man vistiek žiauriai skanus :) Ir dar pliusas - vyras nevalgo, mažiukas dar nevalgo, o vyresnėlis - pasakė, kad "fe būtų"... Taigi drakoniukas patenkintas, nes pyragas MANO MANO MANO :)))))

                  Tik kepdama pagalvojau - o čia receptukas ne toks pat kaip tarybiniais laikais buvo kažkoks negriukas ar negro pilvas? Neturiu senų užrašų, kad palyginčiau, bet ten lyg irgi kažkaip panačiai gaminama. Gal jūs žinote?