Gal ne per anksti?..

            Alderberryhill bloge radau Haloween'o medžio (net nežinojau, kad tokius daro) aprašymą. Padaryti jį labai paprasta ir pamačius jį, man kažkodėl kilo mintis, kad tai puikus projektas daryti su vaikiukais. Taip pat tai sprendimas tiems, kurie negali ar nenori pirkti gyvos eglutės Kalėdoms. Gali pasidaryti kokio nori dydžio ir po to papuošti ;)
          Gaminant tokį medelį kartu su dvimetinukais ar panašaus amžiaus vaikiukais, galima susikurti nuostabių ilgalaikių prisiminimų. Tai būtų veikla su vaikais kartu, visos šeimos ir viena iš Kalėdų  laukimo dalių. Pripažinkime, kad nuostabiausi prisiminimai yra tie, kur dalyvauja visa šeima.
          Nuostabių, žalių ir kiekvienais metais vis kitokių Kalėdų medelių ;)

Rankų darbo dovanėlių mainai: Atvirutė Elle'i

                  Dovanėlės rinkinuką, kurį nusiunčiu Ellei į Didžiąją Britaniją, pradėsiu demonstruoti nuo atvirutės.

Kitos dovanos dalys:

1. Kaklo papuošalas - šalikėlis 

2. Biscorniukas 

Karpinių paveikslas: 3. Žiogelių šokis vasarinėje žolėje

                      Vasaros žolėje gali šokti ne tik drugeliai, bet vasarai įpusėjus pradeda groti žiogeliai. Puikios jums vasaros ;)

Karpinių paveikslas: Miško žvėreliai

                     Dar vienas karpinių paveikslas, mamytės iškarpytas :)

Karpinių paveikslas: drugelių šokis vasarinėje žolėje

                  Mano mamytė jau senokai užsiima karpytų paveikslų gaminimu. Gaila jau daug susirado naujus šeimininkus neužfiksuoti ir neįamžinti. Tuos kuriuos suspėsiu nufotografuoti - parodysiu ir jums ;)

                 Taigi pirmasis paveikslas: drugelių šokis vasarinėje žolėje. Kaip tik Joninių proga tinkamas parodyti :)))))

Susižavėjau profiliais

            Besiblaškydama interneto platybėse užėjau paprastą, bet mane užkabinusį dalyką - ogi profilius. Žinot tuos senovinius tokius, kur dar prieš nuotraukas buvo daromi. Radau, kad yra tokių žmonių, kurie per savaitę vieną profilį išsikarpo iš buvusių tos savaitės įvykių. Kaip prisiminimą. Turi tam tikro šarmo :) Idealiausia, kai profilis yra iš tikro profiliu stovintis ar sėdintis žmogus, bet šia technika galima įsiamžinti ir kokį nors įvykį, kur žmogaus veido nesimato, o tik judesys, veiksmas. Bet aš iki tokių dar nepriėjau.

             Prisimenate iš mano vestuvių vieną nuotraukėlę, kur mudu su brangiausiuoju stovime suglaudę nosis? Va šitą:

             Taigi ji man pasirodė tinkamiausia pabandymui ;) Išsispausdinau ją su printeriu, susegiau kartu su juodo popieriaus lapu. Tada mažomis žirklutėmis iškirpau nuotrauką kartu su juodu popieriumi pagal mūsų figūrų kontūrus. Gavau du profilius: vieną juodą, kitą spausdintos nuotraukos, kurį vėliau su markeriu išdažiau juodai :).

               Priklijavau prie spalvoto popieriaus ovalo - ir vuolia:

Formuoju dovanų rinkinuką: 4. Atvirutė

                      Salotinis fonas, kad primintų pavasarį. Drugelis karpytas rankomis pagal šabloniuką.

Papje maše darbelių rezultatas

                     Nors ir pavėluotai, bet bandysiu įkelti savo darbelius, kuriuos anksčiau pradėjau... Vienas iš jų  - mano papje maše bandymukai, kurių nuotraukėes įkėliau prieš Velykas...
                     Dariau viena didelį "kiaušinį" ir kelis mažesnius. Vieną mažesnįjį, kurį jau padovanojau , esu įkėlusi į dienoraštį. Dabar dalinuosi didžiojo kiaušinio keletu apipavidalinimo variantų ;)

               Pirmasis buvo namuose. Jame apsigyveno mano šiemetinis pavasrinių gėlių ilgesys :)

                 Velykoms savo kūrinius vežiausi pas anytą. Ten sudėliojom keletą variantų: 1) tik su pamerktomis šakelėmis ir kiaušinių vazelėmis žibutėms, 2) su tuščios erdvės apie vazelę užpildymu nertomis snieguolėmis, mažaisiais papje maše kiaušiniais, smulkintomis medžių lazdelėmis.

Kiaušinis sudygo :)

           Pradedu dėti mano papje maše išprotėjimo  rezultatus. Vienas "kiaušinis" Velykų proga pasidabino gan grubokais raštais ir gavo gyventojus. Buvau pažadėjusi anytai vienos gėlelės daigelių - tai susodinau juos į šį šedevrą ir padovanojau. Patapo dovanos pakuote, nes vidus  nebuvo išlietas vašku - todėl pradėjo drėgti nuo drėgnos žemės ir po poros dienų būtinai reikėjo persodinti augalėlius kitur, nes "vazonėlis" po truputėlį praprado formą...

           O čia vaizdelis tik ką "supakuotos" dovanos.

Pinto krepšelio "sijonėlis". Pagaliau...

                   Tie, kas skaito mano dienoraštį iš seniau, prisimena galbūt tokį įrašą apie iš laikraščių pintus krepšelius ir mano pažadą įkelti mano pirmojo pinto krepšelio nuotraukėlę, kai tik jis bus "aprengtas". Nes neaprengtas jis toks šleivas kreivas gavosi ir neturi prekinės išvaizdos. Taigi šios produktyvios savaitės pradėtų ir pabaigtų darbų sąraše galima rasti ir "sijonėlį" mano pirmajam pynimo šedevrui :)

          Mamytės pintų krepšelių "sijonėliai" turi kraščiukus ant pačio kraštelio. Kadangi aš naudojau rausvą medžiagą ir baltus kraščiukus - tai pastarieji būtų pasimetę baltai dažytų popieriaus "vytelių" fone. Todėl baltus kraščiukus prisiuvau šiek tiek aukščiau, kad matytųsi ir jų grožis.

            Man dar net dorai neapžiūrėjus pabaigto darbelio - į jį įsikraustė vienintelis likęs kiškutis kartu su žirklėmis. Net neįsivaizduoju, kam jam tos žirklės... ? Matyt patiko manasis darbas ir nusprendė apsigyventi ten :)

P.s.: Jei pinsite krepšelius - pasistenkite pinti standžiai. Ypač jei po to dažysite juos. Maniškis nebuvo nupintas standžiai ir per laiką nuo judėjimo (o to neišvengsite, jei krepšelį naudosite) pradėjo trupėti dažai, ir byrėti visur, kur tik krepšelis pastatomas. Truputį nepatogu nuolat valyti baltas dulkes. Bet gyveni ir mokaisi :)

Popierinė dėžutė gvazdikui

          Remdamasi šia internete rasta knyga "Nesudėtingi lankstiniai", sulanksčiau dėžutę. Į ją sudėjau Aušrai skirtą sagę - gvazdiką, papuošiau  lipdyta rožyte (ji atlieka ir rankenėlės funkciją) ir išsiunčiau apsikeitimui į nuostabius auskariukus.  

Velykinio kiškučio lauktuvės

             Priskepusi "braunių" pyragėlio pagal Sniegos išverstą receptuką, sugalvojau juos nusivešti Velykoms pas anytą. O vežtis juk norisi kažkaip ypatingiau, nes to prago neypatingai daug išėjo, o efekto norisi. Tada prisiminiau Martha Stewart puslapyje matytą kiškučio dėžutę. Ji pagal aprašymą turėtų būti gaminama iš vientiso ir vienos spalvos popieriaus lapo. Bet kodėl nepasunkinus ir nepaįdominus darbelio? Taigi ir iš taupumo sumetimo (nes vientiso tokio didelio lapo neturiu), ir iš įdomumo padariau aš tą dėžutę dvispalvę.

Papje maše

             Pažiūrėjusi vieną priešvelykinę laidą per LTV (labai gaila, bet nepamenu, kaip ji vadinosi), kur floristė iš Šilutės dalijosi apie Velykinio stalo papuošimus, taip užsikabinau už kelių idėjų, kad negalejau paleisti nepadariusi. Taigi viena iš idėjų - papje maše technika pasigaminti nuskelto kiaušinio formą, naudojant balioną, laikraščius ir skiestą lipalą. Turėjau vieną didelį balioną ir kelis mažesnius. Lipinau vyresnėlio padedama pusdienį, o po to džiovinome - liko tik nuspalvinti ir sodinti augalėlius ar kitaip apipavidalinti ir puošti namus arba dovanoti :)

               Laidoje taip pat buvo paminėta nuostabi mintis: neišmesti sudegintų žvakių likučių, nes juos galima panaudoti tokių papje maše technika padarytų indų vidinę pusę, kad ramiai galima būtų sodinti augalėlius į "kiaušinius" ar kitokius "puodus" ir nebijoti, kad jie išsileis.

Pinti krepšeliai

     Be dekupažo, skrebinimo ir kitokių dabar populiarių rankdarbių, kartais pasimato ir pynimas iš laikraščių. Labai įdomus užsiėmimas, taip pat ir naudingas. Šis krepšelis turi nepintą pagrindą ir pinamas iš laikraščio lapų, susuktų į "spagečius". Pinama apie tvirtą formą, nes pakankamai sudėtinga be formos išlaikyti tinkamą pavidalą.

      Jeigu patinka laikraščio raštai, galima tik nulakuoti gaminį dėl tvirtumo. Galima dažyti įvairiomis spalvomis (čia dažyta kelis kartus baltais akriliniais dažais ir lakuota). Jei įvaldysite pynimo meną pakankamai gerai - maišelis įklojimui nebus būtinas.

      Šis gražuolis apvalus krepšelis su lininiu nėriniuotu krašteliu - mano mamos kūrinys. Savąjį įkelsiu vėliau, nes vis dar neturi "sijonėlio" :) Pirmuosiuose darbeliuose viršutinis kraštas nepavyko lygus ir gražus, todėl "sijonėlis" būtinas...



Pirmosios atvirutės

Penktadienį VASC mamų klube Rasa mokino pasidaryti kalėdines atvirutes. Užsiėmimas buvo labai įdomus ir kartu atpalaiduojantis. Pagauta įkvėpimo namuose darbavausi visą savaitgalį, kiek mano pipiriukai leido. Ir viso to triūso rezultatą sudėjau čia. Yra čia visko: ir kalėdų senių, ir briedžių, ir angeliukų, ir pirštinėlių, ir snaigučių iš stebuklingojo Rasos skylamušio ;)
Pasižiūrėjus į atvirutes netgi vėl grįžo noras artimuosius Kalėdų proga pradžiuginti nusiųstu atviruku ;)