Rodomi pranešimai su žymėmis Dovanos. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Dovanos. Rodyti visus pranešimus

2012 m. liepos 5 d., ketvirtadienis

Rankų darbo dovanėlių mainai: Pasigėrėkime vienos kitų darbeliais :)

     Taigi atėjo liepos 5-oji, kai žadėjau sukelti Rankų darbo dovanėlių mainų nuotraukėles, kad galėtume visos pasidžiaugti ne tik savo gautais ir darytais, bet ir kitų dalyvavusių nuostabiais darbeliais. Aš be galo žaviuosi jūsų apgalvotomis ir su meile pagamintomis dovanomis. Kiekviena atsiųsta darbelio nuotraukėlė sukėlė didelį džiaugsmą, beveik kaip pati būčiau gavusi dovanėlę.
    Prieš pradedant gėrėtis sukurtomis grožybėmis, noriu dar kartą padėkoti visoms dalyvavusioms. Labai pradžiuginote, kad norite ne tik gauti, bet padaryti kažką kitoms mainais. Smagus ir kūrybinis procesas ir nekantrus laukimas, staigmena. Jei jums patiko - galėsime vėliau pakartoti šią atrakciją ;)
     

2012 m. birželio 2 d., šeštadienis

Stylish blogger Award

          Kai tik pradėjau rašyti tinklaraštį ir norėjau viską, kas nauja išbandyti, pamačiau šiuos apdovanojimus einančius per tinklaraščius - taip norėjau, kad ir manąjį kas pastebėtų. Po to išsiaiškinau, kad tie apdovanojimai kažkas panašaus į tuos laimės (bet dažniausia nelaimės) linkėjimus, buvusius populiariais mano mokykliniais laikais, kai viskuo tikėjom :) Dabar taip pat jų pasitaiko - tik jau ne rašytine, bet internetine forma ir ranka perrašinėti ir siųsti paštu nebereikia. Na žinot - tie laiškai, kurių tekstai paprastai nuostabūs su gerais palinkėjimais, bet pabaiga 90 procentų linki tau nelaimės, jei kažko nepadarysi... Nekenčiu tokių laiškų.
          Nors čia surašiau kritišką savo nuomonę apie tokio pobūdžio reiškinius, bet širdies gilumoje vistiek laukiau, laukiau... Ir sulaukiau. Ir ne vieno, o visų dviejų :)

2011 m. liepos 29 d., penktadienis

Rankų darbo dovanėlių mainai: Gautoji :)

                    Jau anksčiau rašiau, kad dalyvauju Rankų darbo dovanėlių mainuose. Linda iš Craftaholics anonymous man į dovanėlių mainų partneres parinko Elle iš Didžiosios Britanijos. Ji turi Folksy ir Etsy parduotuvėles, taip pat įdomų blogą. Apie jai siųstą dovanėlę parašysiu vėliau. O štai ką vianą dieną radau savo apšto dėžutėje. Viskas buvo suvyniota į nuostabų dangiškai žydrą popierių, kurį pamačius mano širdis atsigavo. O viduje buvo visokio gėrio :

                    Velta gėlė - sagė (su dvigubu užsegimu: ir kaip sagė ir kaip prisegtukas), žiedelis su gėlyte (dievinu gėlytes - vyras neleis meluoti :) ) ir velta papuošaliukų dėžutė. Nuostabu gauti dovanų :)

*****

                  Thanks a thousand times to Elle, from whom I've received this wonderfull gift. The flowers are beautifull!

2011 m. birželio 27 d., pirmadienis

Šukuosena ir dovanota sagė

                Dar nepadėkojau Danguolei už gautą dovanėlę (mainais už atiduotuvių prizą). Buvo labai malonu ir netikėta gauti dovanų. Mėgstu dovanas.
               Po to ėjusioms šventėms pasisiuvau mėlyną suknelę ir prieš renginį, susisegusi plaukus, pastebėjau, kad trūksta kažkokios mėlynos detalės šukuosenos segtukams paslėpti. Ir tada kilo mintis, kad galiu dovanotąją sagę panaudoti į plaukus :)


                 Kadangi variantas patiko ir tiko prie bendro apsirengimo, kitam renginiui jau nebemąsčiau, kokią sagę naudoti šukuosenai papuošti. Interneto platybėse užmačiau vieną plaukų susegimo būdą, kuris man labai patiko. Tiesa manųjų plaukų šiek tiek trūksta ilgio ir susegimas gaunasi toks labai jau sutemptas. Bet plaukai greitai auga - greit plaukų ilgis bus kaip tik gražiai šiuo būdu susisegti :)


            Taigis, panaudojus dovanotąją sagę ir manąsias garbanas - išėjo toks rezultatas ;)


2011 m. gegužės 4 d., trečiadienis

Staigmena vestuvių metinių proga

                Kažkaip šiemet užstrigau ant tų vestuvių metinių ;) Niekad taip nebūdavo, bet tam turbūt savos priežastys yra. Plius nesu iš tų greitųjų rašytojų, kurios fiksuoja savo gyvenimą ir nuostabiuosius rankdarbius čia ir dabar. Man kažkaip viskas sulėtintai gaunasi, bet geriau vėliau nei niekada :D
                Taigi grįžtam prie n uostabiosios dovanos, kuri jau seniai nufotografuota, bet niekaip iki šio dienoraščio negalėjo prisibelsti. Bet pagaliau pagaliau... Mano vyro brolis šiemet susirado draugę (valio valio) ir mūsų metinių proga bendromis jėgomis porą savaičių darė tokį nuostabų grožį:


             Kas mane pažįsta - žino,kad man žiauriai patinka dėžutės. Taigi ši dovana kaip tik į dešimtuką :) O jos viduje dar nuostabesnis radinys (ypač idėja):


                Dėžutės viduje buvo (nes dar nespėjus įamžinti to grožio, mano mažulis apžiūrėjo dovaną užsiversdamas visą dėžutę ant galvos) trapių lengvučių kriauklių su užrašais septynetukas. Užrašų negaliu parodyti, nes jie sidabriniai ant baltų kriauklių ir nemoku nufotografuoti :( O užrašyta ten štai kas:
Meilė kantri...
Meilė maloninga, ji nepavydi...
Nesididžiuoja ir neišpuiksta...
Viską istveria...
Viskuo viliasi...
Viską pakelia...
Meilė niekada nesibaigia...

             Tikra stebuklų skrynelė (ir tik aš žinau, kokį stebuklą ji padarė...).

2011 m. balandžio 23 d., šeštadienis

Velykinio kiškučio lauktuvės

             Priskepusi "braunių" pyragėlio pagal Sniegos išverstą receptuką, sugalvojau juos nusivešti Velykoms pas anytą. O vežtis juk norisi kažkaip ypatingiau, nes to prago neypatingai daug išėjo, o efekto norisi. Tada prisiminiau Martha Stewart puslapyje matytą kiškučio dėžutę. Ji pagal aprašymą turėtų būti gaminama iš vientiso ir vienos spalvos popieriaus lapo. Bet kodėl nepasunkinus ir nepaįdominus darbelio? Taigi ir iš taupumo sumetimo (nes vientiso tokio didelio lapo neturiu), ir iš įdomumo padariau aš tą dėžutę dvispalvę.

2011 m. balandžio 22 d., penktadienis

Dovana iškeliavo...

         Norėčiau dar kartą grįžti prie margojo garbaniaus, nes užvakar jis iškeliavo pas Danguolę, kuriai jį paskyriau kaip atiduotuvių papildomą priziuką. Nešiok su malonumu ir gražiai saugok savo kaklą nuo pavasarinių vėjų ;)

2011 m. kovo 31 d., ketvirtadienis

Gauti auskariukai nuo Dreisenos

            Dreisenos bloge radau labai man patikusius auskariukus. Derėjausi dėl kainos ir sulygom ant mainų ;) Ta proga padariau gvazdiką (parašysiu apie jį ir įpakavimą vėliau). Bet tai buvo taip seniai... Ne tik visas keitimosi procesas buo ilgas - dar ilgiau užtruko fotografavimas ir visi tvarkymo ir įkvėpimo rašyti darbeliai.
           Vyro brolis sutiko pabūti pasiuntiniu, nes keliavo į Kauną. Taigi dalis darbo buvo atlikta, bet kad siutinukas (abipusis) taip ilgai keliaus atgal iki manęs - nesitikėjau. Užtruko beveik savaitę :( o turėjo būti  vestuvių   metinių dienai...
           Bet pagaliau sulaukėm ... Ir ką jūs manot - mano saulytė iškart "prichvatizavo" siuntinuką ir pareiškė : "Mano" 


           Turėjau derėtis ir atsiimti taip lauktą siuntinėlį. O maišelis buvo toks gražus su žydrų taškelių kaspinėliu ir Dreisenos logotipu :). Ir pagaliau - mano ausytės gali pasipuošti naujausiais auskariukais, kurie kaip masalas veikia mano mažąjį :)

            Pasižadu nešioti šiuos ir kitus auskariukus, nors iki šiol buvau iš tų, kur įsiveria vienus auskarus minimum mėnesiui... O dabar turėdama daugiau gražių auskarų ir dar vis bekurdama gražų eksponavimo būdą - stengiuosi puoštis labiau. Ir gražūs patinkantys auskarai manau pats tas šių norų įgyvendinimui :)
           Ačiū, Aušryte :))))

2011 m. kovo 21 d., pirmadienis

Pavasario artėjimas

           Nors kovo 8-oji jau senokai praėjo, bet tik dabar įklesiu nuotraukėlę. Visad sakiau, kad man pavasaris man ateina tada, kai gaunu narcizų (ne taip dažnai jų gaunu, dažniau perkuosi pati...). Bet šiemet kažkaip jau labai žiauriai užsimaniau hiacintų. Ir moters dienos proga nusipirkau porą vazonėlių su žiedelius sukrovusiais svogūnėliais (tipo mano sunukai po dieną padovanojo :)). Vis pamastau, kad kada nors artimu metu turėsiu, kur juos į žemę "įkišti". Ir visad lieka realybė - nuvežu mamai, kad pasodintų kieme.
            Mano pavasarinė kompozicija ir naujosios užuolaidos. Nes kalėdiniai motyvai kažkaip jau nebetiko, o tų senųjų keistos žalsvos spalvos atgal kabinti nebenorėjau - taigi pirkau medžiagą ir siuvau. Nėra jos tobulos, bet rezultatu esu patenkinta. Liko dabar likusias su siuvimu namams susijusias idėjas įgyvendinti.

             Hiacintai deja dar nepražydę (žydėjimo grožį įkelsiu vėliau), o jiems kompaniją palaiko dovanotoji sanpaulija ir varlytė, gauta mano senajame nuostabiajame darbe (ech, kad pavyktų kitą tokios atmosferos ir nekokurencingumo, o bendravimo pilnatvės kupną darbą rasti...) antrais darbo metais už nominaciją "Varlė keliauninkė". Geri prisiminimai....

2011 m. kovo 4 d., penktadienis

Dovanos dovanos...

          Mano vyresnėliui rudenį sukako 3 metukai. Darėm pirmą balių su draugais. Kadangi visi draugai atėjo bent su vienu iš tėvelių, kai kurie su abiem ir bent pusė su jaunesniaisiais broliukais ir sesutėmis (įskaitant ir jubilijatą) - dalyvaujančiųjų būrys buvo įspūdingas.  Ir dovanų žinoma buvo daug. Visų nevardinsim, tik vienos dovanėlės gamintojus labai norėčiau pagirti. Tokia šilta ir su perspektyva į ateitį dovanėlė. Ir kas svarbiausia gaminta visų dalyvavusios šeimynėlės narių rankomis. Prisidėjo visi: mamytė siuvo maišelį, tėvelis darė kaladėles, o mažieji broliukai su tėveliu dažė. Puiki pramoginė ir lavinamoji dovanėlė. Bet apie ją plačiau gal pati Danguolė parašys ;)

2011 m. vasario 21 d., pirmadienis

Mainai įvyko ;)

     Man labai patiko tulpyčių raštas, kuriuo mama buvo numezgusi man pirštines. Taigi pagauta įkvėpimo numezgiau žydras riešines su violetinėmis tulpytėmis. Šis mano rankdarbis patiko ne tik man, bet ir Liudos dukrytei.
     Kadangi aš labai norėjau gauti Liudos muiliuką, o jos mergytė norėjo tokio paties rašto blauzdinių, kad galėtų baleto pamokose šiltai kojeles laikyti - susitarėm, kad darysim mainus. Man Liuda duos savo prabangųjį muiliuką - meškiuką, o aš numegsiu jos mergytei blauzdines.
     Taigi, nors ir užtrukusi ilgiau nei planavau, bet blauzdines pabaigiau ir tikiuosi, kad mergytė jas jau nešioja :)   





2011 m. sausio 25 d., antradienis

Mano riešinės...

     Riešinių mezgimu dar vis tik žaviuosi ir kaupiuosi, taip sakant nešioju, iki pradžios. O mano mama jau daugiau kaip metai šiuo maloniu, bet daug laiko užimančiu rankdarbiu užsiiminėja. 2009 metų Kalėdoms gavau šias juodas su baltais karoliukais riešines nuo mamos. Ačiū tau, mamyte ;)


Olytės dovana Nr.2

Pernai per Kaziuką iš Olytės gavau sagę - rožę dovanų. Šiaip ruda niekada nebuvo mano mėgstama spalva. Bet po sūnelio gimimo pradėjau "rudėti" ;) Taigi ši rudoji sagė man žiauriai patiko.

2011 m. sausio 13 d., ketvirtadienis

Olytės dovana #1

Prieš tris metus buvo mano mamos jubiliejus ir ta proga pirkau iš Olytės   šią nuostabią sagę. Nuotraukėlė sendinta, pagrindas veltas, siuvinėta karoliukais ir juostelių rožytėmis.