Sveiki, dar kartais apsilankantys mano bloge,
ilgokai nerašiau, bet nereiškia, kad visai nieko nemezgiau, nesiuvau ir t.t. Žinoma, pasikeitus gyvenimo stiliui (išėjus į reguliarų darbą) visiems tiems maloniems dalykams liko tikrai daaaaug mažiau laiko, bet retkarčiais vis prisėdu ar nutveriu keletą laisvesnių minutėlių.
Manau pradėsiu po truputėlį kelti darbelius, kuriuos per tą tylos laiką padariau arba kurių nespėjau parašyti ir pasigirti.
Pradedu nuo pirštinių, kurias man labai patiko megzti ir kurios tikiuosi džiugina naująją šeimininkę. Buvau labai užsiciklinusi ant vienodų, simetriškų daiktų, raštų. Labai norėjau iš to užsiciklinimo išsivaduoti - čia vienas iš tų bandymų.
Naudojau Rasakiloje pirktus vilnos knatus (skirtus megzti vilnonėms prilaikančioms kelnytėms ir kitiems vaikiškiems drabužėliams), kurie išskalbti ir pavelti pasidaro malonūs, ir pereinamų spalvų vilnonius siūlus (esu naudojusi ankstesniems projektams). Siūlai nuostabūs tuo, kad turi keturias pereinamas spalvas ir mezgant kojines ar pirštinės daugiaspalviu raštu kaip tik gaunasi dviejų skirtingų spalvų gaminiai. Prištinės ir vienodos ir skirtingos. Aš tiesiog pritenkta tokiu rezultatu.
Beje raštelis, kuris čia panaudotas, yra kaip paveldėjimas. Mano mama pasakojo, kad anksčiau kiekviena šeimininkė turėjo mėgimą pirštinių raštelį. Mano močiutės raštelis buvo kvadratukai "šachmatukai", t.y. 2 a. vienos spalvos, 2 a. kitos spalvos ir keičiama tvarka kas dvi eilutės. O mano močiutės sesuo megzdavo tokiomis lelijėlėmis. Jos labai paprastos megzti, kai įsivažiuoji net beveik nereikia galvoti apie raštelį. Taigi visa šeima nešiodavo tokio paties raštelio pirštines.
Kaip jau supratot - pirštinės padovanotos. Reikės dar ir sau tokias nusimegzti :)