Gauti auskariukai nuo Dreisenos

            Dreisenos bloge radau labai man patikusius auskariukus. Derėjausi dėl kainos ir sulygom ant mainų ;) Ta proga padariau gvazdiką (parašysiu apie jį ir įpakavimą vėliau). Bet tai buvo taip seniai... Ne tik visas keitimosi procesas buo ilgas - dar ilgiau užtruko fotografavimas ir visi tvarkymo ir įkvėpimo rašyti darbeliai.

           Vyro brolis sutiko pabūti pasiuntiniu, nes keliavo į Kauną. Taigi dalis darbo buvo atlikta, bet kad siutinukas (abipusis) taip ilgai keliaus atgal iki manęs - nesitikėjau. Užtruko beveik savaitę :( o turėjo būti  vestuvių   metinių dienai...

           Bet pagaliau sulaukėm ... Ir ką jūs manot - mano saulytė iškart "prichvatizavo" siuntinuką ir pareiškė : "Mano" 

           Turėjau derėtis ir atsiimti taip lauktą siuntinėlį. O maišelis buvo toks gražus su žydrų taškelių kaspinėliu ir Dreisenos logotipu :). Ir pagaliau - mano ausytės gali pasipuošti naujausiais auskariukais, kurie kaip masalas veikia mano mažąjį :)

            Pasižadu nešioti šiuos ir kitus auskariukus, nors iki šiol buvau iš tų, kur įsiveria vienus auskarus minimum mėnesiui... O dabar turėdama daugiau gražių auskarų ir dar vis bekurdama gražų eksponavimo būdą - stengiuosi puoštis labiau. Ir gražūs patinkantys auskarai manau pats tas šių norų įgyvendinimui :)

           Ačiū, Aušryte :))))

Mano hiacintai :) ir pavasarinių gėlių ilgesys

            Taigi pagaliau įkeliu šių metų pavasrinį grožį. Jis mano dideliam liūdesiui jau spėjo ir peržydėti, kol prisiruošiau įkelti nuotraukėlę. Bet kvepėjo visas kambarys.

           

          Turėjo būti rausvas ir viotelinis hiacintai, bet kai žydėjo  - didelio skirtumo tarp žiedelių spalvų nepastebėjau  Bet vistiek žiauriai gražu buvo.

           Dabar lauksiu narcizų, tų paprastųjų, geltonųjų, su kuriais į širdį atkeliauja tirkasis pavasaris. Ir žinoma tų paprastų raudonų tulpių su nuostabiuoju kvapu. Ir žinoma saulės, žalumos - gal nors kiek prablaškys tą didžiulį tinginį ir sustingimą, kuris dabar apėmęs mane. Saulala motula, užtekėk, užtekėk...

Dar kartą bandau laimę - žiauriai gražus papuošalas

      Sužavėjo šis papuošalas - dalyvauju atiduotuvėse.

Baigiasi 2011 03 31 http://mytwobutterflies.blogspot.com/2011/03/give-away.html

Pavasaris ateina visur...

            Laikiau ant palangės mamytės užaugintą  moliūgą. Apsižiūrėjau, kad jis šiek tiek paminkštėjo ir nenorėdama laukti, kol jis pradės leistis (juk sąlygos neypatingai tinkamos moliūgo laikymui), prapjoviau. Ir radau....... P A V A S A R Į. Nes trečdalis sėklų sugygę, išleidę daigelius, šakneles ir netgi lapelius. Ir keisčiausia, kad ten, kur nebuvo šviesos - buvo žali tie lapeliai, kas mano turimoms žinioms apie augalų vegetaciją prietarauja.

            Pagalvojusi, kad neblogai turėtų augti jau sudygusios sėklos - nusipirkau vazonėlių daigams ir žemių. Susodinau tuos gražiuosius lapelius ir laukiau, tikėjausi kaip jie gražiai augs.... bet jie neišgyveno iki kito vakaro - sunyko :(( Gal kas nors labiau pažengęs daržo reikaluose pasakys, ar išvis įmanoma auginti taip sudygusius augalėlius?? Bet po dabartinio eksperimento darau išvadą, kad tokiam norui gyventi ir augti buvo išnaudotos visos gyvybinės jėgos ir toliau gyventi jau nebesugebėjo... O gal klystu?

           Taigis šalia tų nudžiūvusių gražiųjų daigų sukišau į žemę "nėščias" sėklikes ir keletą pradėjusių dygti - žiūrėsiu, gal dabar sudygs? Deja valgymui tos sėklos jau nebetinkamos... vyras bandė įsisukti ir sakė, kad jos labai karčios...

           O pats moliūgo minkštimas nė kiek nepagegęs, t.y. ne daugiau nei tokiu laiku turėtų būti. Tik žinoma skonis jau nėra toks ryškus, kaip rudenį pjauto...



P.s.: Tos išstypusios sėklelės visos numirė. Iš sodintų "neščių" 15 sėklyčių tik dvi išdygo. Balandžio 22 dieną tik viena tikruosius lapelius leidžia... :)

Raudona sagė

           Raudona lininė sagė su nertu ir siuvinėtu karoliukais viduriuku. Padovanota draugei ;)

A T I D U O T U V Ė S !!!

            Šimtojo pranešimo proga ir mūsų septintųjų (varinių) vestuvių sukakties (vajei, nejaugi jau septyni metai prašuoliavo...) proga skelbiu ATIDUOTUVES. Esant temai, susijusiai su vestuvėmis, ir atiduotuvių "objektas" yra baltas - baltasis šalis. Atėjus pavasariui - jis kaip tik garderobui papildyti ;) Juk reikia ne tiek šilumos, kiek pridengti kaklą ir pasipuošti. Nenešiojamas jis gali būti susuktas į tokią nuostabią rožę interjerui papuošti ;)

Norintys dalyvauti atiduotuvėse neturi būti mano tinklaraščio sekėjai ar kaip kitaip reklamuoti mano tinklaraščio (nors žinoma būtų labai malonu ;)). Gali dalyvauti visi ;)

Salygos:

1. Parašyti komentarą po šiuo pranešimu.

2. Komentare nurodyti, kiek metų jūs esate susituokę ir kokios vestuvės šiemet numatomos ;) (galite tai pasitikrinti čia, o jei nerasite - tada čia (dėkui Danguolei). O jei dar negalite nurodyti metinių dėl to, kad dar tokių nebuvo - tiesiog palikite komentarą ;) sekančio punkto tema.

3. Taip pat būtų malonu, jei parašytumėte, kurie trys įrašai iš jau esamų jums labiau patiko ir patraukė jūsų dėmesį. Galite nurodyti ir daugiau, jei daugiau sudomino ;)

4. Laikotarpis 2011. 03.22 - 2011.04.06 (16 dienų = nes septintos vestuvių metinės, dvi mano saulytės ir septyni sekėjai šiuo metu ;) )



2011 balandžio 7 dieną burtų keliu išaiškės šalio šeimininkė ;)

                O štai kokie jauni ir gražūs buvome tą įsimintiną dieną :) (Nuotraukėlė perfotografuota. Kadangi mano fotografavimo įgūdžiai labai skurdūs - tai ir rezultatas neypatingas...)

Atiduotuvėse dalyvauja:
1. aurelijalt 
2.  danguolesan
3.  Šarė ;]*
4.   Danguolė
5.   Aušra
6.  Jolanta

Registracija baigėsi.

Pavasario artėjimas

           Nors kovo 8-oji jau senokai praėjo, bet tik dabar įklesiu nuotraukėlę. Visad sakiau, kad man pavasaris man ateina tada, kai gaunu narcizų (ne taip dažnai jų gaunu, dažniau perkuosi pati...). Bet šiemet kažkaip jau labai žiauriai užsimaniau hiacintų. Ir moters dienos proga nusipirkau porą vazonėlių su žiedelius sukrovusiais svogūnėliais (tipo mano sunukai po dieną padovanojo :)). Vis pamastau, kad kada nors artimu metu turėsiu, kur juos į žemę "įkišti". Ir visad lieka realybė - nuvežu mamai, kad pasodintų kieme.

            Mano pavasarinė kompozicija ir naujosios užuolaidos. Nes kalėdiniai motyvai kažkaip jau nebetiko, o tų senųjų keistos žalsvos spalvos atgal kabinti nebenorėjau - taigi pirkau medžiagą ir siuvau. Nėra jos tobulos, bet rezultatu esu patenkinta. Liko dabar likusias su siuvimu namams susijusias idėjas įgyvendinti.

             Hiacintai deja dar nepražydę (žydėjimo grožį įkelsiu vėliau), o jiems kompaniją palaiko dovanotoji sanpaulija ir varlytė, gauta mano senajame nuostabiajame darbe (ech, kad pavyktų kitą tokios atmosferos ir nekokurencingumo, o bendravimo pilnatvės kupną darbą rasti...) antrais darbo metais už nominaciją "Varlė keliauninkė". Geri prisiminimai....

Rankinukas Magdutei

             Radusi įdomios išverčiamos rankinės (reversible purse) siuvimo aprašymą (ten įdėtas net visas filmukas, kaip ja pasisiūti) Martha Stewart puslapyje, tiesiog užsidegiau noru ją pasiūti. Ir net nenorėjau laukti, kol pasididinsiu ten pateiktą iškarpą iki reikiamo dydžio. Taigi pasiuvau ją miniatiūrinę, kaip tik mažai ledi nešioti.  Kitą siūsiu dvigubai didesnę ;)

          Rankinuko rankanėlės skirtingo ilgio, kad persivertų viena per kitą ir saugiai galima būtų nešioti jos turinį.

             Kadangi kaip tik artėjo Magdutės gimtadienis, o jos mamytė sakė, kad mergytė labai mėgsta širdeles ir gėlytes - siuvau iš raudono lino su širdelėmis, iš kurių vieną po to paryškinau karoliukais, ir pasiuvau širdelės formos pakabuką su "M" raidele, kad visiems būtų aišku, kad tai Magdutės rankinukas.

For Japan with love

http://www.forjapanwithlove.com/

Margasis garbanotasis šalis

            Dar vienas rausvojo ir baltojo garbanotojo šalio broliukas. Šįkart iš pereinamų raudono spektro spalvų siūlų. Rezultatas ne taip lengvai nuspėjamas, nes mezgama aplink ;) Galima nešiojant varijuoti kažkiek spalvomis. Kaip tik apsusaugoti nuo pavasarinių vėjų.

            Siūlų sudėtis: 45 proc. mocheros, 15 proc. alpakos vilnos, 40 proc. akrilano

Dar kartą bandau laimę...

             Susižavėjau šiuo atiduotuvių objektu. Labai noriu dalyvauti ;)
http://irlik-irlik.blogspot.com/2011/03/giveaway.html

Iki kovo 29 dienos.

Balta rožė (gvazdikas) raudonais krašteliais

            Vėl prisiminiau sagių nėrimo laikus. Išsitraukusi užrašus pabandžiau nunerti garbanotąją roželę iš ryškiai ryškiai baltų siūlų.nunėrusi iki priešpaskutinės eilės pagalvojau, kad bus kaip su baltąja rožele (įkelsiu vėliau) - bus vienoda balta ir labai sunkiai fotografuojama. Todėl įdomumo dėlei ir gėlelės grožio išryškinimui paskutinę eilutę apnėriau raudonais siūlais "vėžio" žingsniu. Iškart pasimatė visi vingeliai :)

            Rezultatas - baltoji rožė (o gal labiau gvazdikas) su raudonais krašteliais ;)



Raudonieji karoliai

            Pradėjusi velti karoliukus visad turėjau tokį vidinį  konfliktą: karolius daryti labai norisi, bet atrodo, kad man pačiai jie netinka. Tie tokie paprasti, vienodi, todėl vis bandžiau padaryti ne vientisus. Bet susidūriau su kita problema - esu labai matematiškas žmogus ir sukurti ne simetrišką papuošalą visada yra sudėtinga, nes nevalingai norisi daryti simetriškus.

            Šie raudonieji karoliai (patys mėgstamiausi) yra bandymas padaryti kitokius: nesimetriškus su kutukais ir skirtingo ilgio galais.

            



             Po apsilankymo "Art Deco" parodoje supratau, kad karoliai su "galais" yra ne toks jau naujas dalykas. Paroda labai įdomi (gaila, kad fotoaparatą buvau pamiršusi) ir joje galima pasisemti nemažai idėjų. Jei eisite būtinai rekomenduoju užsisakyti ekskursiją su gidu - atsiveria akys, kai papasakoja ;)