Gauti auskariukai nuo Dreisenos

            Dreisenos bloge radau labai man patikusius auskariukus. Derėjausi dėl kainos ir sulygom ant mainų ;) Ta proga padariau gvazdiką (parašysiu apie jį ir įpakavimą vėliau). Bet tai buvo taip seniai... Ne tik visas keitimosi procesas buo ilgas - dar ilgiau užtruko fotografavimas ir visi tvarkymo ir įkvėpimo rašyti darbeliai.

           Vyro brolis sutiko pabūti pasiuntiniu, nes keliavo į Kauną. Taigi dalis darbo buvo atlikta, bet kad siutinukas (abipusis) taip ilgai keliaus atgal iki manęs - nesitikėjau. Užtruko beveik savaitę :( o turėjo būti  vestuvių   metinių dienai...

           Bet pagaliau sulaukėm ... Ir ką jūs manot - mano saulytė iškart "prichvatizavo" siuntinuką ir pareiškė : "Mano" 

           Turėjau derėtis ir atsiimti taip lauktą siuntinėlį. O maišelis buvo toks gražus su žydrų taškelių kaspinėliu ir Dreisenos logotipu :). Ir pagaliau - mano ausytės gali pasipuošti naujausiais auskariukais, kurie kaip masalas veikia mano mažąjį :)

            Pasižadu nešioti šiuos ir kitus auskariukus, nors iki šiol buvau iš tų, kur įsiveria vienus auskarus minimum mėnesiui... O dabar turėdama daugiau gražių auskarų ir dar vis bekurdama gražų eksponavimo būdą - stengiuosi puoštis labiau. Ir gražūs patinkantys auskarai manau pats tas šių norų įgyvendinimui :)

           Ačiū, Aušryte :))))

Mano hiacintai :) ir pavasarinių gėlių ilgesys

            Taigi pagaliau įkeliu šių metų pavasrinį grožį. Jis mano dideliam liūdesiui jau spėjo ir peržydėti, kol prisiruošiau įkelti nuotraukėlę. Bet kvepėjo visas kambarys.

           

          Turėjo būti rausvas ir viotelinis hiacintai, bet kai žydėjo  - didelio skirtumo tarp žiedelių spalvų nepastebėjau  Bet vistiek žiauriai gražu buvo.

           Dabar lauksiu narcizų, tų paprastųjų, geltonųjų, su kuriais į širdį atkeliauja tirkasis pavasaris. Ir žinoma tų paprastų raudonų tulpių su nuostabiuoju kvapu. Ir žinoma saulės, žalumos - gal nors kiek prablaškys tą didžiulį tinginį ir sustingimą, kuris dabar apėmęs mane. Saulala motula, užtekėk, užtekėk...

Dar kartą bandau laimę - žiauriai gražus papuošalas

      Sužavėjo šis papuošalas - dalyvauju atiduotuvėse.

Baigiasi 2011 03 31 http://mytwobutterflies.blogspot.com/2011/03/give-away.html

Pavasaris ateina visur...

            Laikiau ant palangės mamytės užaugintą  moliūgą. Apsižiūrėjau, kad jis šiek tiek paminkštėjo ir nenorėdama laukti, kol jis pradės leistis (juk sąlygos neypatingai tinkamos moliūgo laikymui), prapjoviau. Ir radau....... P A V A S A R Į. Nes trečdalis sėklų sugygę, išleidę daigelius, šakneles ir netgi lapelius. Ir keisčiausia, kad ten, kur nebuvo šviesos - buvo žali tie lapeliai, kas mano turimoms žinioms apie augalų vegetaciją prietarauja.

            Pagalvojusi, kad neblogai turėtų augti jau sudygusios sėklos - nusipirkau vazonėlių daigams ir žemių. Susodinau tuos gražiuosius lapelius ir laukiau, tikėjausi kaip jie gražiai augs.... bet jie neišgyveno iki kito vakaro - sunyko :(( Gal kas nors labiau pažengęs daržo reikaluose pasakys, ar išvis įmanoma auginti taip sudygusius augalėlius?? Bet po dabartinio eksperimento darau išvadą, kad tokiam norui gyventi ir augti buvo išnaudotos visos gyvybinės jėgos ir toliau gyventi jau nebesugebėjo... O gal klystu?

           Taigis šalia tų nudžiūvusių gražiųjų daigų sukišau į žemę "nėščias" sėklikes ir keletą pradėjusių dygti - žiūrėsiu, gal dabar sudygs? Deja valgymui tos sėklos jau nebetinkamos... vyras bandė įsisukti ir sakė, kad jos labai karčios...

           O pats moliūgo minkštimas nė kiek nepagegęs, t.y. ne daugiau nei tokiu laiku turėtų būti. Tik žinoma skonis jau nėra toks ryškus, kaip rudenį pjauto...



P.s.: Tos išstypusios sėklelės visos numirė. Iš sodintų "neščių" 15 sėklyčių tik dvi išdygo. Balandžio 22 dieną tik viena tikruosius lapelius leidžia... :)

Raudona sagė

           Raudona lininė sagė su nertu ir siuvinėtu karoliukais viduriuku. Padovanota draugei ;)

A T I D U O T U V Ė S !!!

            Šimtojo pranešimo proga ir mūsų septintųjų (varinių) vestuvių sukakties (vajei, nejaugi jau septyni metai prašuoliavo...) proga skelbiu ATIDUOTUVES. Esant temai, susijusiai su vestuvėmis, ir atiduotuvių "objektas" yra baltas - baltasis šalis. Atėjus pavasariui - jis kaip tik garderobui papildyti ;) Juk reikia ne tiek šilumos, kiek pridengti kaklą ir pasipuošti. Nenešiojamas jis gali būti susuktas į tokią nuostabią rožę interjerui papuošti ;)

Norintys dalyvauti atiduotuvėse neturi būti mano tinklaraščio sekėjai ar kaip kitaip reklamuoti mano tinklaraščio (nors žinoma būtų labai malonu ;)). Gali dalyvauti visi ;)

Salygos:

1. Parašyti komentarą po šiuo pranešimu.

2. Komentare nurodyti, kiek metų jūs esate susituokę ir kokios vestuvės šiemet numatomos ;) (galite tai pasitikrinti čia, o jei nerasite - tada čia (dėkui Danguolei). O jei dar negalite nurodyti metinių dėl to, kad dar tokių nebuvo - tiesiog palikite komentarą ;) sekančio punkto tema.

3. Taip pat būtų malonu, jei parašytumėte, kurie trys įrašai iš jau esamų jums labiau patiko ir patraukė jūsų dėmesį. Galite nurodyti ir daugiau, jei daugiau sudomino ;)

4. Laikotarpis 2011. 03.22 - 2011.04.06 (16 dienų = nes septintos vestuvių metinės, dvi mano saulytės ir septyni sekėjai šiuo metu ;) )



2011 balandžio 7 dieną burtų keliu išaiškės šalio šeimininkė ;)

                O štai kokie jauni ir gražūs buvome tą įsimintiną dieną :) (Nuotraukėlė perfotografuota. Kadangi mano fotografavimo įgūdžiai labai skurdūs - tai ir rezultatas neypatingas...)

Atiduotuvėse dalyvauja:
1. aurelijalt 
2.  danguolesan
3.  Šarė ;]*
4.   Danguolė
5.   Aušra
6.  Jolanta

Registracija baigėsi.

Pavasario artėjimas

           Nors kovo 8-oji jau senokai praėjo, bet tik dabar įklesiu nuotraukėlę. Visad sakiau, kad man pavasaris man ateina tada, kai gaunu narcizų (ne taip dažnai jų gaunu, dažniau perkuosi pati...). Bet šiemet kažkaip jau labai žiauriai užsimaniau hiacintų. Ir moters dienos proga nusipirkau porą vazonėlių su žiedelius sukrovusiais svogūnėliais (tipo mano sunukai po dieną padovanojo :)). Vis pamastau, kad kada nors artimu metu turėsiu, kur juos į žemę "įkišti". Ir visad lieka realybė - nuvežu mamai, kad pasodintų kieme.

            Mano pavasarinė kompozicija ir naujosios užuolaidos. Nes kalėdiniai motyvai kažkaip jau nebetiko, o tų senųjų keistos žalsvos spalvos atgal kabinti nebenorėjau - taigi pirkau medžiagą ir siuvau. Nėra jos tobulos, bet rezultatu esu patenkinta. Liko dabar likusias su siuvimu namams susijusias idėjas įgyvendinti.

             Hiacintai deja dar nepražydę (žydėjimo grožį įkelsiu vėliau), o jiems kompaniją palaiko dovanotoji sanpaulija ir varlytė, gauta mano senajame nuostabiajame darbe (ech, kad pavyktų kitą tokios atmosferos ir nekokurencingumo, o bendravimo pilnatvės kupną darbą rasti...) antrais darbo metais už nominaciją "Varlė keliauninkė". Geri prisiminimai....

Rankinukas Magdutei

             Radusi įdomios išverčiamos rankinės (reversible purse) siuvimo aprašymą (ten įdėtas net visas filmukas, kaip ja pasisiūti) Martha Stewart puslapyje, tiesiog užsidegiau noru ją pasiūti. Ir net nenorėjau laukti, kol pasididinsiu ten pateiktą iškarpą iki reikiamo dydžio. Taigi pasiuvau ją miniatiūrinę, kaip tik mažai ledi nešioti.  Kitą siūsiu dvigubai didesnę ;)

          Rankinuko rankanėlės skirtingo ilgio, kad persivertų viena per kitą ir saugiai galima būtų nešioti jos turinį.

             Kadangi kaip tik artėjo Magdutės gimtadienis, o jos mamytė sakė, kad mergytė labai mėgsta širdeles ir gėlytes - siuvau iš raudono lino su širdelėmis, iš kurių vieną po to paryškinau karoliukais, ir pasiuvau širdelės formos pakabuką su "M" raidele, kad visiems būtų aišku, kad tai Magdutės rankinukas.

For Japan with love

http://www.forjapanwithlove.com/

Margasis garbanotasis šalis

            Dar vienas rausvojo ir baltojo garbanotojo šalio broliukas. Šįkart iš pereinamų raudono spektro spalvų siūlų. Rezultatas ne taip lengvai nuspėjamas, nes mezgama aplink ;) Galima nešiojant varijuoti kažkiek spalvomis. Kaip tik apsusaugoti nuo pavasarinių vėjų.

            Siūlų sudėtis: 45 proc. mocheros, 15 proc. alpakos vilnos, 40 proc. akrilano

Dar kartą bandau laimę...

             Susižavėjau šiuo atiduotuvių objektu. Labai noriu dalyvauti ;)
http://irlik-irlik.blogspot.com/2011/03/giveaway.html

Iki kovo 29 dienos.

Balta rožė (gvazdikas) raudonais krašteliais

            Vėl prisiminiau sagių nėrimo laikus. Išsitraukusi užrašus pabandžiau nunerti garbanotąją roželę iš ryškiai ryškiai baltų siūlų.nunėrusi iki priešpaskutinės eilės pagalvojau, kad bus kaip su baltąja rožele (įkelsiu vėliau) - bus vienoda balta ir labai sunkiai fotografuojama. Todėl įdomumo dėlei ir gėlelės grožio išryškinimui paskutinę eilutę apnėriau raudonais siūlais "vėžio" žingsniu. Iškart pasimatė visi vingeliai :)

            Rezultatas - baltoji rožė (o gal labiau gvazdikas) su raudonais krašteliais ;)



Raudonieji karoliai

            Pradėjusi velti karoliukus visad turėjau tokį vidinį  konfliktą: karolius daryti labai norisi, bet atrodo, kad man pačiai jie netinka. Tie tokie paprasti, vienodi, todėl vis bandžiau padaryti ne vientisus. Bet susidūriau su kita problema - esu labai matematiškas žmogus ir sukurti ne simetrišką papuošalą visada yra sudėtinga, nes nevalingai norisi daryti simetriškus.

            Šie raudonieji karoliai (patys mėgstamiausi) yra bandymas padaryti kitokius: nesimetriškus su kutukais ir skirtingo ilgio galais.

            



             Po apsilankymo "Art Deco" parodoje supratau, kad karoliai su "galais" yra ne toks jau naujas dalykas. Paroda labai įdomi (gaila, kad fotoaparatą buvau pamiršusi) ir joje galima pasisemti nemažai idėjų. Jei eisite būtinai rekomenduoju užsisakyti ekskursiją su gidu - atsiveria akys, kai papasakoja ;)

Oranžinė veltoji gėlelė

           Velta gėlė su maža uodegėle ir karoliukais siuvinėtu rutuliuku viduriuke. 



Baltasis garbanius

          Rausvojo šalio broliukas - baltasis garbanius ;) Ir pažadėtoji garbanėlių apie kaklą nuotrauka. Kolei kas jis laisvas - jei kas norėtų pirkti, rašykit :)))

Myliu jūrą - noriu sagės

           Galvojau galvojau jau va porą savaičių ir "dašilo" - visgi noriu sagės ;))))) O jūrą labai labai myliu :) Ir saulę, ir vėją, ir smėlį...

         

Nuostabūs saulėlydžiai...

O vaikams jūra - nuostabus atradimas...



Telefono dėklas

            Pribrendo reikalas įsigyti naują telefoną, nes su senuoju nebuvo įmanoma civilizuotai bendrauti. Iš patirties žinau, kad jei  darydama kažkokį darbelį iškart nepadarysi gerai, o tik patenkinamai, tai turėdama tą daiktą kito tobulesnio padaryti gali neprisiruošti ilgai ilgai... Taigi - mano naujajam telefonui reikėjo įdėklo. Ne tik apsaugojimui, bet ir todėl, kad nebuvo kaip kartu nešiotis pagaliuko telefonui valdyti jo nepametant. Dvi užduotys viename - čia jau neblogai ;)

          Besiblaškydama po kitus blogus žavėjausi juvelyriniu siuvinėtojų darbu. Ir prisiminiau, kad ir aš gi anksčiau siuvinėjau kryželiu. Ir taip užsimaniau vėl ką nors išsiuvinėti. Ši dviguba (jei turėsime omenyje ir siuvinėjimą - tada jau triguba) užduotis mane įkvėpė. Susiradau internete siuvinėjimo raščiukų. Žinoma, kad su gėlytėmis, nes jas mėgstu. Radau tokias nuostabias ramunes. Iš didelio užsidegimo nenorėjau laukti, kol nusipirksiu siuvinėjimo siūlų - siuvinėjau siuvimo siūlais, nes paveiksliukas mažiukas (daug knebinėjimo), ir to siūlo storio užteko. 

            Išsiuvinėjusi pasiuvau dėkliuką su plonyte kišenėle šone pieštukui ir virvele patogesniam paėmimui. Ir mano naujasis "augintinis", su kuriuo dar turiu išmokti elgtis, jau turi naujus apdarus :)
           Beje - viskas tik rankomis daryta ;)

Temari - tradicinis japonų burbulų siuvinėjimo menas

           TEMARI – gerai žinomas pasaulyje tarp rankdarbių mėgėjų. Taip vadinami tradiciniai japoniški išsiuvinėti rutuliai, kurių pradinė paskirtis buvo vaikų žaisliukai. VIII amžiuje iš Kinijos į Japoniją buvo atvežtas žaidimas kemari (kojų rutulys). Pradžioje padarytas iš elnio odos, rutulys nebuvo įmantrių raštų, o šį žaidimą žaisdavo tik aukštuomenė. Vėliau, išpopuliarėjus žaidimui, jie įgavo daugiau raštų, jais žongliruodavo gatvės artistai. Taip iš „kojų rutulio“ jis tapo „rankų rutuliu“ – kamuoliu ir tapo mėgstamiausiu mergaičių iš turtingų šeimų žaidimu. Taip atsirado tų kamuolių įmantri puošyba siuvinėjimu – aristokratų užsiėmimų, meno kūriniu. Vykdavo gražiausio temari varžybos, jie buvo brangi ir solidi dovana, temari turėjo net savo specialius pavadinimus.
           XIX a., atsiradus didesnėms siūlų ir tekstilės gamybos apimtims ir technologijoms, šis rankų darbo žaislas tapo prieinamas platesnei visuomenei.  Kiekvienas regionas turėjo tik jam būdingus temari raštus.

            XXa. pradžioje keletas straipsnių apie temari anglų kalba išpopuliarino juos visame pasaulyje.

           Tradicinis temari gaminamas iš senų kimono, maišelio su ryžiais, kartais iš medinio rutuliuko.

           Šiais laikais temariai dovanojami kaip pagarbos ženklas. Be to, mamos per Naujuosius Metus juos dovanoja dukroms

            O čia mano mamytės gaminti temariukai ;)

Trimetinuko tortas

           Nors ir pavėluotai, nes jau praėjo daugiau kaip 4 mėnesiai, bet tik dabar prisiminiau - taigi savo trimetinukui kepiau tortą. Su 4 mėnesių broliuku ant rankų tai nebuvo užduotis iš lengvųjų. Taigi vėl kreipiausi į drauges mamytes pagalbos. Rima pasiūlė savo tortą - variaciją jogurtinio pyrago tema.  O mama Jana patarė padaryti įdomų torto pertepimą su manų kruopomis.  Tortą pradėjau kepti tris dienas prieš gimtadienį, kad nesėkmės atveju turėčiau laiko rasti ir nupirkti tinkamą ;) Bet to neprireikė.

Torto receptas:

300 g miltų

300 g cukraus (geriau pudros)

200 g natūralaus riebaus jogurto

200 g sviesto

4 kiaušiniai

1 šaukštelis kepimo miltelių.

Sviestą išlydyti, į jį  sudėti cukrų, jogurtą ir kiaušinius, išmaišyti, tada sudėti kepimo miltelius ir miltus, išmaišyti ir supilti į sviestu išteptą ir džiūvėsėliais arba manų kruopomis pabarstytą torto kepimo formą (tokią, kur šonai nusiima). Kepti 180C karštumo orkaitėje apie valandą.

Iškepus padėti ataušti, ataušusį perpjauti per pusę į du blynus.

 Sluoksnių pertepimui dariau manų kruopų kremą:

puse litro pieno, pora saukstu manu kruopu virti iki koses tirstumo, atvesinus suplakti su sviesto pakeliu. galima i krema deti trintos citrinos (trinti visa, su zievele), riesutu ir pan. (Mūsiškis tortas buvo avietinis, todėl į kremą dėjau aviečių uogienės, o ne citrinos)

Viršaus išlyginimui padariau Rimos nurodytąjį pertepimą:     

300 ml aviečių uogienės 

100 ml natūralaus jogurto

100 ml karšto vandens

Pakelio aviečių skonio želė.

Avietes sumaišyti su jogurtu, į puodelį supilti verdantį vandenį, tada jį supilti želė miltelius ir išmaišyti. Ištirpus želė supilti į braškes su jogurtu.

          Kadangi papuošimui pirktinio kremo neturėjau, tortą aptepiau likusiu pertepimu su manų kruopomis. Likusią želė sustingdžiau plonu sluoksniu ir iš jos išspaustomis žvaigždutėmis papuošiau tortą.

            Dar viena idėja: kadangi tokių mažų jubiliatų draugai paprastai taip pat yra tokio pat amžiaus ir tai yra laikas, kai labai smagu pūsti žvakeles. Ir draugams liūdna, kai ne jie pučia... Norėdama padaryti šventę visiems gimtadienio dalyviams, nupirkau mažų keksiukų, aptepiau likusiu pertepimo kremu, papuošiau želė žvaigždutėmis ir įsmeigiau po vieną žvakelę. Tokiu būdu kiekvienas šventės dalyvis turėjo po savo torčiuką su užpučiama žvakele. Manau buvo smagu :)

Siūtos daugkartinės sauskelnės ir natūralioji higiena

            Pirmąjį savo vaikutį auginau su vienkartinėmis sauskelnėmis, nes net ir nebuvo minties, kad kažkaip kitaip įmanoma. Kai jau perėjau prie daugkartinių - visi siuvimai atrodė tokie sudėtingi. Nes nepasitikiu savo kaip siuvėjos įgūdžiais. Man daug lengviau buvo numegzti vilnones kelnytes ir naudoti vystyklus su "snapiu".

           Antrajam sūnukui tik kelis vienkartnius vystyklus esu sunaudojusi. Bet pasisiūti vis nedrįsau. Tiksliau siūti tokių, kaip dabar pasiuvau, nes atrodė per sudėtinga. Tiesa, nepaisant to pasisiuvau medvilninių triusikėlių ir naudojau juos su marliniais įklotukais. Labai patogu ir kas mane džiugina: nereikia kasdien su dideliausiu maišu sunaudotų sauskelnių žygiuoti prie šiukšlinės.

            "Prieraišiosios tėvystės centre" mama Jevgenija moko, kaip pasisiūti daugkartinius vystyklus, pataria, kokį modelį, kokias medžiagas naudoti. Netyčia pakliuvau į jos užsiėmimą ir susiviliojau pabandyti, nes ne taip jau žiauriai sudėtinga tai pasirodė ;) Naudojau paprastą tarybinę medvilnę ir padariau su kišenėlėmis, kad galėčiau tuos pačius turimus merliukus ir toliau naudoti.

           Nenaudoju aš jų kiaurą dieną, nes mano mažasis dažniau pliku užpakaliuku namie būna ir bandau pagauti sisiuką ar rimtesnį reikaliuką į puoduką. Žinoma didelė siekiamybė naudoti tik natūraliąją higieną (galite nueiti į paskaitėlę apie tai arba perskaityti Ingrid Bauer Diaper free baby knygą), atsiliepti į kiekvieną vaiko poreikį iškart. Bet esu labai daug norų turinti mama ir "nesidresiruoju" tinkamai. nes natūralioji higiena yra ne tiek vaiko "dresiravimas", kaip kai kas tai vadina, bet daugiau mamos dresiravimas, kad ji matytų vaikelio ženklus, suprastų juos, kad nuolat be perstojo būtų pasirengusi į juos atsiliepti. Tai labai stipraus šyšio su vaikeliu kūrimas. Bet vakarų civilizacijų kontekste, kur labai daug skubėjimo ir reikalų, atsidėti tik buvimui su vaiku sudėtinga. Ir darau tiek, kiek spėju, kiek man šiuo metu atrodo tinkama. Gal su kitu vaikeliu (jei toks sugalvos ateiti) bus dar kitaip ir būsiu jau pribrendusi daryti kažką kitaip, "tobuliau" ir jaustis dėl to taip pat lengvai ir natūraliai... Svarbu jaustis gerai mamai (nebūtinai super, užtenka būti gerai :))

Atiduotuvės (Dreisena)

           Šio nuostabaus kūrinėlio savininkė paaiškės balandžio 14 dieną ;)

http://dreisena.blogspot.com/2011/02/negirdeta-neregeta-dreisenoje.html

Dalyvauju atiduotuvėse ;)

Kovo 8-ąją paaiškės savininkė :)

http://skat15.blogspot.com/2011/02/first-blogoversary-giveaway.html?showComment=1298562076600#c4528499065934260428

Atsibuskit, lietuviai

Visada buvau už gyvenimą savo šalyje, nes čia mūsų šaknys, čia mūsų tėvai ir čia mūsų tėvynė. Internete blaškosi sukurtas filmukas, kurį siūlyčiau pažiūrėti kiekvienam (būtinai su garsu) ir pamastyti.

 

Autorius “forestass” pristato savo kūrinį ir jo misiją:

“Skirta visiems lietuviams. Nesvarbu, kur gyvenate ar kas esate. Visi mes lietuviai. Mažiau neapykantos ir daugiau vienybės . Kilus klausimam ar norui padiskutuoti llietuviss@gmail.com muzika – two steps from hell – the protector of earth. Kas dėl kalbos tai taip, net patys laisvai galit rast jok jai virš 6000 metų, daug kas skaičiavo apie 10 000, bet prieš kelis metus, nepasakysiu kada, jau įrodinėja, kad po 20 000. Ieškokit internete, knygose ir rasit. Nekalbėkite, kol nežinot.
Dėl valdžios – filmuke parašyta, kad politika pas mus beviltiška, todėl ir sakau: vienykimės, burkimės, darykim. Nuverst negalim, nes nebus turbūt kas vietoje jų, bet primint įstatymus – kodėl gi ne? Lietuva mūsų visų – mūsų teisės lygios į šią žemę, tad imkimės ją įdirbt. Ignoruoja mūsų prašymus, jei mitinge 3000? Surinkime 10 000. Nepadėjo? tada surinkim 30 000! Nevokti ir būti doriems, nesiskaldyt , o rodyt vienybės pavyzdį – ar daug mes iš savo valdžios prašom?
Tautos vienybė – galingas ginklas. Prisiminkite kova su SSRS.”

Dovanos dovanos...

          Mano vyresnėliui rudenį sukako 3 metukai. Darėm pirmą balių su draugais. Kadangi visi draugai atėjo bent su vienu iš tėvelių, kai kurie su abiem ir bent pusė su jaunesniaisiais broliukais ir sesutėmis (įskaitant ir jubilijatą) - dalyvaujančiųjų būrys buvo įspūdingas.  Ir dovanų žinoma buvo daug. Visų nevardinsim, tik vienos dovanėlės gamintojus labai norėčiau pagirti. Tokia šilta ir su perspektyva į ateitį dovanėlė. Ir kas svarbiausia gaminta visų dalyvavusios šeimynėlės narių rankomis. Prisidėjo visi: mamytė siuvo maišelį, tėvelis darė kaladėles, o mažieji broliukai su tėveliu dažė. Puiki pramoginė ir lavinamoji dovanėlė. Bet apie ją plačiau gal pati Danguolė parašys ;)

Mano mažius jau savarankiškas :))))

           Mano mažoji saulytė tokia prie tinginukų, nes nesivartė, nešliaužė, bet iškart sėdosi ir tvirtai sėdi jau senokai. Prieš mėnesį ar daugiau pradėjo stotis už rankučių prilaikomas. Greit atėjo tas laikas, kai įsikibęs į ką nors (pvz. kėdę) atsistoja ir laikydamasis stovi. Bet va ropoti tai tingėjo. O šiandien jau antra diena pagavo vaikiukas kampą, kad gali ropoti. Šiandien broliukas serga, tai visos grindys vien mažojo... Atrado vaikiukas, kad gali iš kambario į virtuvę nuroplioti, dabar sėdi koridoriuje. Aš jį atsinešu į kambarį - jis vėl į koridorių... Sakau: "Joneli, pareik...", o jis tik sėdi ir šypsosi ta savąja keturdante nuostabiąja šypsena. Juk taip įdomu būti ten, kur nebuvai ;) Ir dar pačiam ten nukeliauti... Prasideda dulkių rinkimo laikas...

Pora porikių juodųjų riešinių

           Dar pora porų riešinių. Abejos juodos su baltais perlamutriniais karoliukais. Beveik identiško rašto su vienu skirtumu (suraskite ;)).



Rudos riešinės su auksiniais karoliukais

           Rudos vilnos riešinės su prabangiais aukso spalvos karoliukais.



Rausvasis megztukėlis

           Dar vienas merino vilnos megztukėlis mano saulytėms. Ne yrreglano rankovytėmis ;) Su kapišoniuku. Labai malonus ir lengvas raštelis. Kadangi mezgiau iš knygos, kuri dabar a pas mamytę, tai aprašyti negaliu. bet kai tik turėsiu galimybę - būtinai įdėsiu raštelio aprašymą.

           O jei apie megztuką - tai jis bene vienas mėgstamiausių mūsų garderobe, nors ir rausvas ;) 

Skalsusis obuolių pyragas

            Kažkada mokykloje žinojau tokį įdomų pyrago receptą, kur nereikia tešlos maišyti. Bet buvau pametusi. O žinot, yra tokių šeimininkių, kurios jokiu būdu nesidalija turimais receptais.... Taip žiauriai "lietuviškai" elgiasi. Na bet šis įrašas ne apie tai ;)

           Taigi, gavau aš tą prarastąjį ar tik labai panašų receptuką ir kepiau tą išsvajotąjį obuolių pyragą. Man labai patiko, kad nereikia maišyti tešlos ;) Bekepdama sugalvojau, kad galima susimaišyti tą sausų produktų mišinį ir susipylus į kokią talpą turėti, o reikalui esant tik tam obuoliniam sluoksniui kažką sugalvoti. Tada šis receptukas gautųsi prie tų greitesnių... gal.... ;)

Obuolių ir bananų pyragas 

2 stikl. miltų

2 stikl. manų kruopų

1 stikl. cukraus

2 a.š. kepimo miltelių

8 obuoliai

2 bananai

300 g (1,5 pak.) sviesto

vanilinio cukraus

cinamono

           Visus sausus produktus supilti į dubenį ir gerai sumaišyti. Atskirai supjaustyti obuolius skiltelėmis ir bananus (galima dėti bet kokius vaisius, ir netgi uogienės sluoksnius). Aš kloju skardą kepimo popieriumi, nes maniškė linkusi traukti. Manau galima būtų ir tik sviestu patepti. Taigi į išklotą popieriumi skardą sluoksniuoti mišinį ir obuolius.

           Apatinis ir viršutinis sluoksnis turi būti sausojo mišinio.

           Tada ant viršaus kloti plonomis reikelėmis supjaustytą sviestą. Juo padengti visą paviršių (sunaudoti visą nurodytą kiekį). Kepti apie 35-40 minučių orkaitėje. Atrodo 200 laipsnių karštumo.

            Kepdamas sviestas lydosi ir geriasi pervisus sausuosius sluoksnius, taip surišdamas pyragą ;) Atrodo va štai taip:

            Iškepusio pyrago viršus pasiauksavęs :)

           Iškepęs pyragas turėtų būti per visą storį persismelkęs sviestu, t.y. kažkiek sukibęs.

          Dėl manų kruopų ir dėl to,kad didelę dalį sudaro manų kruopos ir miltai - pyragas labai skalsus. Mano šeimai kaip dideliems smaližiams pyrago skarda gyveno beveik savaitę. Nes net ir nedidelis gabalėlis duoda pakankamai didelį sotumo jausmą. Paprastai visokie pyragai neišgyvena iki trečios dienos ;) 

 

Skanaus visiems išbandžiusiems šį pyragą !

**********

Pasiskolinu gerus patarimus iš interneto platybių šio pyrago tema ;) Ačiū Editai.

Toki pyraga aš darau jau labai seniai.. Jis superinis ir elementarus. Neįsivaizudoju kaip gali jums nesigauti. Mano kolegos nt ginčijosi, kad ten ne manai, o varškė viduje :) Todėl manai tokie kaip kruopos tikrai nesijaučia.
1. visa biria mase (puodelis miltu, manu ir cukraus) aš susimaišau atskirame inde pagal porcijas ir tada vel supilstau i tris puodelius.
2. Obuoliu niekad nepagailiu ir net nelabai skaičiuoju. Man skanu kai jų būna daug. Todėl jums gali buti, kad neiškepė jeigu buvo per mažai obuoliu, nes kai viskas perdrėgsta obuoliu sultimis, tai puikiai iššunta :)
3. Obuolius visada lupu, nes nepatinka man, kai žieveles traukyt kaip kirminus kokius reik.
4. Sluoksniavimas toks: puodelis birios masės, obuoliai ir tik tada as ant jų barstau cinamona ir vanilini cukru. Patarčiau cinamono nepadaugint, nes po to jau net nebemiela būna. Tada vėl biri masė, likę obuoliai ir ant viršaus likęs puodelis biralų.
5. Visada naudoju tik tikra sviestą, natūralų produktą. Man tikrai yra žymiai skaniau negu su margarinu. Ai, kiti dar beria į šitą pyragą kepimo miltelių, bet tie man irgi nepatinka. Tai vat. Sviestuką truputį pašaldau ir tada labai plonai supjaustau ir sudėlioju ant viršaus. Aš darau nedidelėje kepimo skardoje, todėl retai sunaudoju visą pakelį, bet šiaip nelabai skaičiuoju.. gal vidutiniškai pusę pakelio… bet čia jau nuo pjaustytojos priklauso. Esmė, kad visas paviršius turi būti gražiai nuklotas, kad po to birių miltų nebūtų ant viršaus. Tad neimkite didelės skardos. Kompaktiškoje skardoje ir perdrėkti kitiems sluoksniams lengviau bus. Apatiniuose sluoksniuose turi dirbti nes viestas, o obuoliai.
Tai gal tiek to mano komentaro ;) skanaus :P

 



Rudosios su žydrais karoliukais riešinės

           Man labai patiko derinys rudos su turkio spalva. Pasiūliau šį derinį panaudoti riešinėse. Žinoma jis truputėlį koregavosi, nes karoliukai buvo žydri, bet galutinis rezultatas man labai patinka. Taigi dar vienas mamytės kūrinys.